dakotai

dakòtai (savivardis dakota), Šiaurės Amerikos indėnų tauta. Gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose (Minesotos, Nebraskos, Šiaurės ir Pietų Dakotos valstijų rezervacijose) ir Kanadoje. Kaba dakotų (sijų kalbų šeima), anglų ir prancūzų kalbomis. Skiriamos 7 gentys, kurios dalijamos į rytų, vidurio ir vakarų grupes. Dauguma katalikai ir protestantai, dalis išpažįsta tradicinį tikėjimą ivokaną. Pagrindiniai tradiciniai verslai: žemdirbystė, medžioklė, žuvininkystė, rinkimas. Amatai: siuvinėjimas, tapyba ant bizono odos. 20 amžiaus pabaigoje turėjo dalinę savivaldą, dirbo pagal nuomos sutartis. Gyveno klajoklių medžiotojų bendruomenėmis. Buvo išlikusi daugpatystė (iki 4 žmonų), leviratas, sororatas. Gausus folkloras. Dakotų protėviai 16 amžiuje iš rytų atsikėlė į Didžiųjų Ežerų rajoną. 18 amžiaus pradžioje algonkinų išstumti į Misisipės vakarinį krantą užėmė teritoriją nuo White Riverio upės (Nebraskos valstija) iki Kanados sienos ir nuo Minesotos iki Misūrio upės. 19 amžiuje kariavo su kolonistais europiečiais, buvo sukelti į rezervacijas.