Daniẽlius Haličiẽtis (ukr. Данило Галицький, Danylo Halyckyj, rus. Даниил Галицкий, Daniil Galickij), 1201 1264, Voluinės (1221–64) ir Haličo (1238–64; Haličo-Voluinės kunigaikštystė) kunigaikštis, nuo 1254 Haličo karalius. Romano Mstislavičiaus sūnus, Levo, Romano Danilovičiaus ir Švarno tėvas. Romanui Mstislavičiui mirus (1205) buvo mažametis. Soste galutinai įsitvirtino tik po 40 metų trukusio karo, įveikęs bojarinų pasipriešinimą. 1236 sudarė sąjungą su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Mindaugu prieš Mazovijos kunigaikštį Konradą I Mazovietį. 1237 prie Drohičino nugalėjo Dobrynės ordino riterius. 1239 užėmė Kijevą. 1245 Jaroslavo kautynėse įveikė Vengrijos karaliaus Bėlos IV, Krokuvos kunigaikščio Boleslovo V Droviojo bei Černigovo kunigaikštystės kariuomenę. 1245 paklusęs Aukso ordos chanui Batijui 1246 paprašė popiežiaus Inocento IV pagalbos kovai su 1241–42 jo valdas nusiaubusiais mongolais (žadėjo suvienyti Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčias). 1254 popiežiaus legato karūnuotas Drohičine. Kryžiaus žygio surengti nepavykus unijos neįgyvendino.
Danieliaus Haličiečio paminklas Lvove (skulptoriai V. Jaryčius ir R. Romanovičius, architektas J. Čurilikas, 2001)
Danieliaus Haličiečio paminklas Lvove (skulptoriai V. Jaryčius ir R. Romanovičius, architektas J. Čurilikas, 2001)
Susigiminiavęs su Bėla IV dalyvavo jo karuose dėl Austrijos ir Štirijos (1253 kartu įsiveržė į Čekiją). Su lenkų kunigaikščiais 1248, 1253 ir 1254 surengė žygius prieš jotvingius, 1254 sutartimi su Vokiečių ordinu ir Mazovija pasidalijo nenukariautas jų žemes. Su Tautvila, Edivydu (buvo vedęs jų seserį) ir kitais 1249 pradžioje organizavo koaliciją prieš Mindaugą (Mindaugo priešininkų koalicija), bandė užvaldyti Juodąją Rusią. 1255 sudarė su Mindaugu taiką (Danieliaus Haličiečio sūnus Romanas Danilovičius iki 1260 kaip Mindaugo vasalas valdė Juodąją Rusią, kitas sūnus Švarnas vedė Mindaugo dukterį).
Skatino ūkio plėtrą, globojo amatininkus ir pirklius (kvietėsi juos iš Vokietijos). Įkūrė miestų, tarp jų Cholmą (dabar Chełm, perkėlė į jį sostinę), Lvovą.
Danielius Romanovičius; -Danilo Romanovič; -Daniil Romanovič