Dãnijos gamtà
Danijos gamtinis žemėlapis
Krantai
Vakarinius Danijos krantus skalauja Šiaurės jūra, šiaurinius – Skagerako sąsiauris, šiaurės rytinius ir rytinius – Kategato sąsiauris, pietrytinius – Baltijos jūra. Kranto linijos ilgis 7314 kilometrų. Jutlandijos pusiasalio ir salų krantai labai vingiuoti, daug įlankų, fjordų (Limfjordas, Nissumo, Ringkøbingo, Vejlės, Horsenso, Randerso, Mariagerio), nerijų. Pusiasalio vakariniai krantai lėkšti, rytiniai statesni, yra klifų. Pietvakariniai krantai dukart per parą apsemiami jūros potvynių. Šiaurės vakariniame krante įlankas nuo jūros skiria nerijos, jose yra pajūrio kopų. Danijos salyną sudaro apie 500 salų (didžiausios: Zelandija, Fynas, Lollandʼas, Falsteris, Langelandʼas, Mønas; jas jungia tiltai). Didžiausi sąsiauriai – Didysis Beltas, Mažasis Beltas, Samsø, Fehmarno, Zundo. Danijai priklauso Grenlandija ir Farerų salos.
Farerų salos (Mulafossuro krioklys)
Reljefas
Skageno (Greneno) kyšulys
Reljefas daugiausia lyguminis, būdingas Vidurio Europos žemumai, suformuotas pleistoceno ledynų. Lygumos moreninės ir zandrinės. Jutlandijos pusiasalio šiaurėje ir rytuose reljefas kalvotas moreninis; aukščiausi – galinių morenų kalvagūbriai: Yding Skovhøjaus (aukščiausias Danijoje, 173 m), Ejer Bavnehøjaus, Himmelbjerg Gårdo, Agri Bavnehøjaus. Tarp kalvagūbrių plyti banguotos dugninių morenų lygumos, jose yra keimų, ozų, drumlinų. Jutlandijos pusiasalio šiaurėje, rytuose ir salose yra jūrinių terasų. Bornholmo saloje kai kur iš po ledyninių nuogulų kyšo mutonai (kristalinių uolienų kalvos ledynų nugludintu paviršiumi).
Klimatas
Klimatas vidutinių platumų jūrinis. Vyrauja orų pernaša iš vakarų ir pietvakarių. Žiemos švelnios, vasaros vėsios. Ilgi pereinamieji metų laikai – pavasaris ir ruduo. Sausio vidutinė temperatūra 0–1 °C (žemiausia –27 °C), liepos 15–17 °C (aukščiausia 35 °C). Per metus iškrinta nuo 800 mm (vakaruose) iki 450 mm (rytuose) kritulių, daugiausia rudenį ir žiemą. Sninga retai, sniego danga nesilaiko.
Vidaus vandenys
Upės trumpos, vandeningos, vingiuotos, patvinsta žiemą. Ilgiausios (km): Gudenå (160), Storå (105), Varde (100), Skjernas (95). Upių slėniai platūs, negilūs. Ežerai maži, daugiausia rininiai, daugelis sujungti protakų; didžiausi (km2): Arresø (39), Ersum Sø (17), Mossø (16), Tissø (13).
Dirvožemiai
Jutlandijos pusiasalio vakaruose ir šiaurėje – daugiausia jauražemiai ir durpžemiai, pusiasalio rytuose, Zelandijos, Fyno ir Morso salose – rudžemiai, pusiasalio pietryčiuose ir Lollando saloje – išplautžemiai, šiaurės ir vakarų pajūryje – pradžiažemiai, žemumose prie Limfjordo – šlynžemiai, buvusių pelkių vietose – durpžemiai.
Augalija
Natūralios augalijos plotų nedaug (vyrauja agrarinis kraštovaizdis). Miškai užima 11 % teritorijos. Juose auga bukai, ąžuolai, sodinamuose miškuose – eglės, pušys, maumedžiai.
dėmėtieji elniai
Gyvūnija
Miškuose yra stirnų, dėmėtųjų ir tauriųjų elnių, briedžių, šernų, barsukų, lapių, kiškių, voverių. Gausu vandens ir pelkių paukščių (kormoranų, garnių, ibių, ančių, žąsų, gulbių); daugelio rūšių paukščiai atskrenda iš šiaurės žiemoti.
Aplinkos apsauga
Danijos saugomos teritorijos užima apie 17 % sausumos ir apie 18 gretimų akvatorijų ploto. 4 nacionaliniai parkai – Vadehaveto (įkurtas 2010, plotas 1466 km2), Thy (2008, 244 km2), Molso (2009, 180 km2), Skjoldungernes Lando (2015, 170 km2). Apie 5 % Danijos teritorijos saugoma gamtos rezervatuose. Pasaulio paveldo vertybės – Ilulisato ledo fjordas (įtrauktas 2004), Waddenzee (2009), Stevns Klintas (2014). 2 UNESCO pripažinti biosferos rezervatai – Šiaurės Rytų Grenlandijos (įkurtas 1977) ir Moeno salos (2017). 43 Ramsaro konvencijos (Danijoje įsigaliojo 1978) saugomos vietovės (plotas 23 298 km2). Europos ekologinio tinklo Natura 2000 saugomos teritorijos: 114 turinčių paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusą, 261 – buveinių apsaugai svarbios teritorijos statusą.
Stevns Klintas
Danijos konstitucinė santvarka