Dãnijos knas. 1896 fotografas P. Elfeltas nufilmavo pirmąsias kino kronikas, 1903 sukūrė pirmąjį trumpametražį vaidybinį filmą Bausmė (Henretteben). 1906 Kopenhagoje įkurta bendrovė Nordisk Films, kurioje 1909–14 kasmet buvo sukuriama daugiau kaip 100 filmų. 2 dešimtmečio–3 dešimtmečio pirmos pusės Danijos kinas turėjo įtakos Europos kinematografijos raidai, buvo vienas populiariausių Europoje. Vyravo literatūros kūrinių ekranizacijos, melodramos, vadinamosios papročių komedijos. Filmai pasižymėjo operatorių darbo meistriškumu (vienas žymesnių – J. Ankerstjerne, 1886–1959), netradiciniu montažu, gera aktorių vaidyba (žymesni aktoriai: A. Nielsen, V. Psilanderis, 1884–1917, L. Bech, 1885–1939). Kūrė režisieriai V. Larsenas (1880–1957; Liūtų medžioklė / Løvejagten 1907), A. Blomas (Hamletas 1910), B. Christensas (Paslaptingasis X / Det hemmelighedsfulde X 1913), U. Gadas (1879–1947), A. W. Sandbergas (1887–1938; Deividas Koperfildas 1922, pagal Ch. Dickensą). 1919 debiutavo žymiausias danų kino režisierius C. T. Dreyeris. 1921 jis sukūrė vieną prieštaringiausių savo filmų Puslapiai iš Šėtono knygos (Blade af Satans bog). Tolesnę kinematografijos raidą nutraukė dalies kūrėjų (U. Gado, B. Christenseno, C. T. Dreyerio) emigracija. 3–4 dešimtmetyje populiarūs buvo režisieriaus L. Lauritzeno (1878–1938) farsai apie Pato ir Patašono (aktoriai H. Madsenas, 1890–1949, ir C. Schenstrømas, 1881–1942) nuotykius. 1930 sukurtas pirmasis garsinis filmas (Eskimas, režisierius G. Schneevoigtas, 1893–1961). 4 dešimtmetyje ir per II pasaulinį karą sukurta dokumentinių filmų (režisieriai: J. Roosas, g. 1922, T. Christensenas, 1914–67, Astrid, 1914–2002, ir Bjarne, 1908–95, Henningai‑Jensenai), geriausią savo vaidybinį filmą sukūrė režisierius C. T. Dreyeris (Dies irae 1943). 5–7 dešimtmetyje kurti realistiniai filmai apie II pasaulinį karą (Raudoni stogai / De røde enge 1945, režisierius L. Lauritzenas, 1910–77), vaikų, jaunimo (Ditė – žmogaus kūdikis / Ditte Menneskebarn 1946, režisierius B. Henningas‑Jensenas, pagal M. Anderseną Nexø), dorovės (Kartą buvo karas / Der var engang en krig 1966, režisierius P. Kjaerulffas-Schmidtas, g. 1931) problematikos, religinės tematikos (Žodis / Ordet 1955, režisierius C. T. Dreyeris, pagal K. Munką) filmai. Režisierius H. Carlsenas (1927–2014) ekranizavo K. Hamsuno romaną Badas (Sult 1966), G. Axelis – senovės skandinavų sagą (Raudonas apsiaustas / Den røde kappe 1966). 1966 Kopenhagoje įkurta Danijos nacionalinė kino mokykla, 1972 – Kino institutas. 20 a. pabaigoje sukurta socialinės tematikos, fantastinių, dorovės problemas, kartų konfliktus analizuojančių filmų, komedijų (režisieriai: E. Ballingas, 1924–2005, H. Carlsenas, K. Rostrupas, g. 1940, N. Malmrosas, g. 1944, N. W. Refnas, g. 1970). Tarptautinį pripažinimą pelnė režisierių G. Axelio (Babetės puota / Babettes gæstebud 1987, pagal K. Blixen), B. Augusto (Pelia užkariautojas / Pelle Erobreren 1987, pagal M. Anderseną Nexø), L. von Triero (Prieš bangas / Breaking the Waves 1995, Šokėja tamsoje / Dancer in the Dark 2000) filmai. 1995 Danijos kiną išgarsino ir atnaujino grupės režisierių pasirašytas manifestas Dogma 95. Režisieriai naudojo tik rankinę kamerą, natūralų garsą, atsisakė dekoracijų, rekvizito, specialiųjų efektų, apšvietimo, žanrinio kino. Svarbesni filmai: Idiotai (Idioterne 1998, režisierius L. von Trieras), Šventė (Festen 1998, režisierius T. Vinterbergas, g. 1969), Paskutinė Mifūnės daina (Mifunes sidste sang 1999, režisierius S. Kraghas‑Jacobsenas, g. 1947).
2766
Danijos kultūra
Danijos konstitucinė santvarka