Dãnijos lietùviai
Prieš I pasaulinį karą Danijoje buvo apie 20 lietuvių (sukūrusių mišrias šeimas, studentų).
1944–45 vokiečiai į Daniją vežė karo pabėgėlius vokiečius, kartu su jais čia pateko ir lietuvių (daugiausia iš Mažosios Lietuvos). 1945 05 Danijoje užregistruota 2149 lietuviai. Daugiausia jų pateko į pabėgėlių stovyklas Kopenhagoje. 1945–47 čia leistas mėnraštis Lietuvių žinios (redaktorius Jonas Gliosas), sutelktas tautinis ansamblis (vadovas R. Kaufmanas). 1945 įkurtas Lietuvių komitetas (pirmininkas M. Brakas) palaikė ryšius su lietuviais kitose šalyse. Kultūrinės veiklos sambūris Romuva (įkurtas 1947) išleido vienkartinį leidinį Vikingų žemėje. 1945 rudenį apie 2000 lietuvių iš Kopenhagos ir kitų vietovių suvežti į stovyklą Nymindegabe (netoli Esbjergo), 1946 stovykla perkelta į Thistedą (Viborgo amtas). Prie Kopenhagos liko tik bendra trijų Baltijos šalių studentų stovykla Vedbaeke, čia lietuviai turėjo tautinių šokių grupę ir mišrų chorą (stovyklos lietuvių vadovas buvo J. Bendorius). Nymindegabe, vėliau Thistede veikė du chorai (vadovai Juozas Sodaitis, A. Kirvaitytė), dvi tautinių šokių grupės, orkestras, teatro grupė. 1945–50 veikė pradžios mokykla (įkurta dar Kopenhagoje; daugiausia turėjo 156 mokinius) ir vaikų darželis. 1945–49 leistas savaitinis Informacijos biuletenis. Thistedo stovykloje lietuviai kalvą papuošė Vyčio mozaika, pastatė medinį kryžių ir Gedimino stulpų skulptūrą. Lietuvius stovyklose rėmė 1945 Kopenhagoje sudarytas Danų–lietuvių šalpos komitetas, o nuo 1946 – ir BALF. Baltijos šalių pabėgėlių stovyklose dažnai lankėsi SSRS valdžios atstovai ir ragino grįžti. Iš Danijos į Lietuvą grįžo 36 asmenys. Apie 1000 lietuvių, pasivadinusių vokiečiais, buvo apgyvendinti jų stovyklose ir 1948–49 išvežti į Vokietiją.
Po 1947 dauguma lietuvių iš Danijos emigravo į Didžiąją Britaniją, Kanadą, Jungtines Amerikos Valstijas, Australiją; 1950 Danijoje jų buvo likę 209. Keletą dešimtmečių veikė Danijos lietuvių bendruomenė, 9 dešimtmetyje jos veikla išblėso. 1990 įkurta Danijos–Lietuvos bendrija vienijo apie 10 lietuvių ir danų.
Danijos lietuvių bendrija (įkurta 1997; 2019 pirmininkė Inga Merkytė) 2019 turėjo šokių, dainų, knygų, diskusijų, mamų, mažųjų klubus. Lietuviškos mokyklos veikė Kopenhagoje (prie bendrijos; nuo 2014), Ålborge (nuo 2009), Vejlėje (nuo 2012), Viborge (nuo 2017), lietuvių kalbos pamokos – Odensėje ir Århuse.
1953 Danijoje gyveno apie 100, 1999 (su studentais ir laikinai dirbančiaisiais) – apie 400, 2011 – apie 6900 lietuvių.
979
419
Danijos konstitucinė santvarka