Carl August Nielsen
Dãnijos mùzika
Liaudies muzika
koncertų salė Ålborge (2014, architektūrinė bendrovė Coop Himmelblau)
Žinių apie danų liaudies muziką išliko nedaug. Ji yra viena seniausių germaniškųjų muzikinių kultūrų. Iki šių dienų populiarų muzikos instrumentą lurą (pučiamasis aerofonas) archeologai priskiria 3–1 a. prieš Kristų. Iki 5 a. jis naudotas per apeigas. Skandinavų sagose minimas ir muzikos instrumentas krota (chordofonas). Svarbiausias viduramžių danų raštijos paminklas Sakso Gramatiko Gesta Danorum (Danų darbai, parašyta po 1185, išspausdinta 1514) pateikia žinių ir apie danų liaudies muziką. Liaudies dainos daugiausia herojinės epinės (kämpeviser) arba lyrinės.
Jas dainuodavo rūmų dainiai skaldai. Buvo apdainuojami karo žygiai, įvairūs legendiniai įvykiai, riterių gyvenimas; melodika artima švedų ir šiaurės vokiečių muzikiniam folklorui. Danų liaudies šokiai glaudžiai susiję su dainomis; jiems būdinga strofinė dainų struktūra, dainavimas šokant. Šokdavo klajojantys muzikantai juokdariai (gøglere) ir špylmanai (legere). Dainuojamieji šokiai (folkeviser) populiarūs Farerų salose iki šių dienų.
Muzika 10–17 amžiuje
960 Danijos bažnyčiose paplito grigališkasis choralas, anglų, vokiečių religiniai himnai, sekvencijos. 12–13 a. danų dvasininkai studijavo Paryžiuje, mokėsi Paryžiaus katedros mokyklos stiliaus polifonijos. Atsirado profesionalioji bažnytinė muzika, pradėtos steigti instrumentinės ir vokalinės kapelos. 15 a. Danijos karaliaus rūmuose gyvavo varinių pučiamųjų muzikos instrumentų kapela, kurioje griežė 12 muzikantų, 16 a. pabaigoje – styginių ir medinių pučiamųjų muzikos instrumentų kapelos (jose griežė daugiausia svetimšaliai muzikantai, dažniausiai anglai). 1618 Danijos karaliaus rūmų instrumentinei kapelai priklausė daugiau kaip 30 dainininkų, 16 trimitininkų, 30 kitais instrumentais griežiančių muzikantų. 16 a. pradėta rinkti liaudies dainas, išspausdinta religinės ir pasaulietinės muzikos kūrinių: H. Tomissenso Psalmių knyga (Salmebog 1569), N. Jesperseno Gradualai (Graduale 1573), A. S. Vedelio Šimtas rinktinių danų dainų (Et hundrede udvalgte danske Viser 1591), H. Lübecko ir M. Thomseno Trimitininko knyga (Trompeterbuch 1598, 1605). 16 a. pabaigos–17 a. muzikos raidai turėjo įtakos Danijoje tuo laikotarpiu gyvenusių svetimšalių kompozitorių veikla. 1598–1606 Karaliaus rūmuose Kopenhagoje dirbo anglų liutnininkas ir kompozitorius J. Dowlandas, vokiečių kompozitoriai H. Schützas, M. Weckmannas (tarp 1616 ir 1619–1674), D. Buxtehude; pastarasis kelerius metus dirbo vargonininku Helsingborge ir Helsingøre, turėjo įtakos vietinių kompozitorių ir vargonininkų (M. Hako, M. Borchgrevincko ir kitų) kūrybai.
17 a. pradžioje madrigalų, motetų, bažnytinės muzikos sukūrė pirmieji danų kompozitoriai, italų kompozitoriaus G. Gabrieli mokiniai M. Pederssønas (1583–1623) ir H. Nielsenas. Jų kūriniuose ryšku Venecijos mokyklos kompozitorių įtaka. Nuo 17 a. vidurio Danijoje susidomėta sceniniais veikalais, ypač prancūzų baletu, italų ir vokiečių opera, atsirado operos teatrų. 1689 pastatyta danų kompozitoriaus P. C. Schindlerio (1648–1740) opera pagal antikinį siužetą Vieningas dievų ginčas (Der vereinigte Götterstreit). 1721–23 Kopenhagoje gastroliavo Hamburgo opera; jos vadovas kompozitorius R. Keiseris Kopenhagos operos teatrui sukūrė operą Ulisas (Ulysses 1726). Mirus karaliui Kristijonui VI, kuris buvo bažnytinės muzikos šalininkas ir draudė statyti operas bei baletus, nuo 1746 Kopenhagoje gastroliavusi P. Mingotti italų operos trupė pastatė kompozitorių G. Sarti, A. Sacchini, D. Cimarosos, G. Paisiello, C. W. Glucko, F. A. Philidoro operų. Pirmąją operą pagal danų nacionalinį siužetą Blogis ir sielos išgelbėjimas (Gram og Signe 1756) sukūrė G. Sarti ir N. K. Bredalis.
Muzika 18–19 amžiuje
Danų muzikos nacionalinis savitumas išryškėjo 18 a. ir 19 a. pradžios kompozitorių kūryboje. 1787–95 Kopenhagoje dirbant vokiečių kompozitoriui J. A. P. Schulzui Karališkajame teatre įsteigta danų operos trupė (1789), pastatyta vokiečių kompozitoriaus F. L. A. Kunzeno (1761–1817) opera Holger Danske. Schulzo zingšpyliuose pagal originalius libretus Derliaus šventė (Høstgildet 1790), Peterio vedybos (Peters Bryllup 1793), E. Du Puy zingšpylyje Jaunystės beprotybė (Ungdom og Galskab 1806) ryški danų muzikos ir prancūzų komiškosios operos bruožų sintezė. 18 a. pabaigoje buvo populiarios J. P. E. Hartmanno operos pagal nacionalinius siužetus, tarp jų – Balderio mirtis (Balders Død 1777), Žvejai (Fiskerne 1779) ir kitos. Liaudies muzikos intonacijų gausu ir 19 a. pirmos pusės kompozitorių D. F. R. Kuhlau (1786–1832) ir ypač C. E. F. Weyse’s (1774–1842) kūryboje – operoje Ludams Hule (1816), zingšpyliuose Sapno žaluma (Sovedrikken 1809), Nuotykiai Rosenborgo sode (El Eventyr i Rosenborg have 1872), kantatose, dainose. Žymiausi romantizmo laikotarpio kompozitoriai N. W. Gade (sukūrė simfonijų, uvertiūrų, reiškėsi kaip koncertinio gyvenimo organizatorius), J. P. E. Hartmannas (sukūrė operų, baletų, baladžių, romansų), P. A. Heise (1830–79). H. C. Lumbye kūrė valsus ir operetes.
20 amžiaus kompozitoriai
Šiuolaikinės danų nacionalinės muzikos pradininku laikomas C. A. Nielsenas. Jo kūriniai (operos, simfonijos, instrumentiniai koncertai, vokalinė muzika) turėjo įtakos vėlesnės kompozitorių kartos T. Laubo (1852–1927), T. Aagardo (1877–1937), O. Ringo (1884–1946), P. Schierbecko (1888–1949) kūrybai. Tarptautinio pripažinimo sulaukė kompozitoriaus K. Riisagerio (1897–1974) kūriniai – opera Susanne (1950), baletai, simfonijos, kamerinė muzika. J. Bentzonas (1897–1951) sukūrė operą Saturnalija (Saturnalia 1944), simfonijų, kamerinės muzikos kūrinių, dainų. Operų, chorinės muzikos kūrinių sukūrė kompozitorius F. Høffdingas (1899–1997). Prancūzų impresionistų, I. Stravinskio, B. Bartóko, A. Schönbergo, P. Hindemitho kūryba turėjo įtakos S. E. Tarpo (g. 1908), J. Jersildo (1913–2004), V. Holmboe (1909–96) muzikai. Atonaliosios muzikos principais savo kūryboje rėmėsi E. Hamerikas (1898–1951; operos, simfoninės muzikos kūriniai). 20 a. pirmos pusės žymesni kompozitoriai: L. Emborgas (1876–1957), P. Gramas (1881–1956), B. Lewkowitchas (g. 1927), antros pusės – P. Rudersas (g. 1949), H. Abrahamsenas (g. 1952). Elektroninę muziką kuria B. Lorentzenas (g. 1935), P. Nørgårdas (g. 1932), A. Borupas‑Jorgensenas (1924–2012). Neoromantizmo tendencijų yra I. Nerkolmo kūryboje. Dainininkai: L. Melchioras (1890–1973), H. Roswaenge (1897–1972), muzikologas K. Jeppesenas (1892–1974).
Orkestrai, muzikinės institucijos
Danijoje veikia apie 10 simfoninių orkestrų, 5 konservatorijos. Muzikinio gyvenimo centras – Kopenhaga. Joje veikia Operos teatras (įsteigtas 1748; nuo 1770 – Karališkasis), Danijos radijo choras ir simfoninis orkestras (įsteigtas 1925), Valstybinis radijo simfoninis orkestras (įsteigtas 1928), Karališkoji kapela, kamerinis orkestras Colegium musicum (įsteigtas 1943), Danijos karališkoji konservatorija (įsteigta 1867), Operos akademija (įsteigta 1956), Kopenhagos universiteto Muzikos katedra (įsteigta 1924) ir Muzikologijos institutas. Draugijos: Danų koncertinis susivienijimas (įsteigtas 1901; 1920 sujungtas su Jaunųjų muzikantų draugija), Danų choro draugija, Danijos muzikantų sąjunga (abi įsteigtos 1911), Danų muzikos draugija (įsteigta 1903; nuo 1954 – Danijos muzikologų draugija), Danijos kompozitorių draugija (įsteigta 1913), Danijos vargonininkų ir kantorių draugija, Kopenhagos koncertinė draugija (įsteigta 1937).
Operos teatro rūmai Kopenhagoje (2005, architektas H. Larsenas)
Kopenhagoje rengiami baleto bei Karališkasis muzikos ir baleto (abu kasmet), N. Malko dirigentų (nuo 1965) festivaliai. Leidžiami muzikos žurnalai, tarp jų – Dansk Musiktidskrift, Nordisk Musikkultur (abu nuo 1925). Muzikos veikalai ir rankraščiai sukaupti Kopenhagos karališkojoje bibliotekoje ir muzikos istorijos muziejuje. Muzikos įstaigos ir kolektyvai veikia dar Århuse (Jutlandijos konservatorija, įsteigta 1926; simfoninis orkestras, įsteigtas 1935; Filharmonijos draugija), Odensėje (operos teatras, įsteigtas 1846; filharmonijos orkestras; Fyno konservatorija, įsteigta 1929), Ålborge (Šiaurės Jutlandijos konservatorija, įsteigta 1930), Esbjerge (Vakarų Jutlandijos konservatorija, įsteigta 1945) ir kitur.
L: S. Lun La vie musicale en Danemark Copenhague 1962; V. Kappel Contemporary Danish Composers Against the Background of Danish Musical Life and History Kopenhagen 1967; K. A. Bruun Dansk musiks historie 2 Bde. Kopenhagen 1969; N. Schiørring Musikkens historie i Danmark 3 Bde. Kopenhagen 1977–78.
621
Danijos kultūra
Danijos konstitucinė santvarka