dantiraštis

dantiraščio ženklai

dantraštis, pleištãraštis, ideografinis skiemeninis raštas, sudarytas iš pleišto pavidalo brūkšnelių junginių. Ketvirto tūkstantmečio pabaigoje–trečio tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje sukūrė šumerai iš piktografinio rašto (iš pradžių turėjo daugiau kaip 1000 ženklų, vėliau apie 600). Perėmė akadai, elamitai, huritai, hetitai ir kitos tautos (pritaikė savo kalbai, ženklų sumažėjo iki 300). Dantiraščio ženklai reiškia žodžius ar skiemenis, turinčius kelias reikšmes. Buvo rašoma smailia nendrine lazdele minkšto molio plytelėje iš pradžių vertikaliais stulpeliais iš dešinės į kairę, vėliau horizontaliomis eilutėmis iš kairės į dešinę. Savita dantiraščio atmaina yra Ugarito (15–13 a. pr. Kr.) ir senovės persų (6–4 a. pr. Kr.) raštas. Daugiausia dantiraščio plytelių rasta Ninevijos griuvėsiuose.

dantiraštis. Kserkso I įrašas (Vano tvirtovė, dabar Turkija)

Britų muziejuje Londone saugoma daugiau kaip 20 000 Ninevijos bibliotekos, sudarytos valdant Ašurbanipalui (668–apie 627 pr. Kr.), molio plytelių su istorijos, religijos, literatūros ir kitais tekstais. Dantiraštį 19 a. pradėjo dešifruoti G. F. Grotefendas, H. C. Rawlinsonas, vėliau darbą tęsė Edwardas Hincksas, Julles Oppertas ir kiti.

123