Darbnai, miestelis Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, 16 km į šiaurę nuo Kretingos, prie Klaipėdos–Skuodo geležinkelio; seniūnijos, parapijos centras. 1461 gyventojas (2011). Per Darbėnus teka Darba ir Tenžė (Danės intakas). Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (pastatyta 1782). Skaldos gamybos įmonė (nuo 1962), girininkija (1920). Paštas, ambulatorija, ligoninė, gimnazija (19 a. pradžioje –1855 parapinė, 1855–1944 pradinė, 1944–49 progimnazija, 1949–50 septynmetė, 1950– 2010 vidurinė mokykla), vaikų darželis (nuo 1945), kultūros centro filialas, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos filialas.

Darbėnų herbas

Darbėnai

Architektūra

Darbėnų senoji dalis spindulinio plano (susidarė iki 20 a. pradžios) su klasicistinio plano elementais. Vyrauja 19 a. pabaigos–20 a. pradžios vienaukščiai (centre daugiausia mediniai) gyvenamieji namai. Romantizmo laikotarpio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (1842, perstatyta 1886), medinė varpinė (19 a.). Prie Darbos – vandens malūnas (1820).

972

Istorija

Įsikūrė greičiausiai 1566, per Valakų reformą. 1591 minima Darbėnų kaimas ir dvaras. 1621 J. K. Chodkevičius pastatydino pirmąją medinę bažnyčią. 1701 gavo prekybos privilegiją. 18 a. viduryje kitame Darbos upelio krante ėmė kurtis Darbėnų miestelis. 1739 buvo 20 sodybų, 1794 – 77 dūmai, 1816 – 108 sodybos. Nuo 1824 priklausė Tiškevičiams, 1838–42 J. Tiškevičiaus rūpesčiu pastatyta mūrinė bažnyčia. Per 1830–1831 sukilimą Darbėnuose telkėsi pagrindinės Telšių apskrities sukilėlių pajėgos (apie 3000 žmonių), kovojančios dėl Palangos; ties Darbėnais vyko sukilėlių ir Rusijos kariuomenės 2 susirėmimai, per mūšius sudegė miestelis ir bažnyčia. 1848 Darbėnai nukentėjo nuo choleros.

Nuo 19 a. pradžios iki 1950 Darbėnai buvo valsčiaus centras. 1882, 1908 ir 1923 degė, 1913 sudegė. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Darbėnuose platino kunigas K. Eitutavičius, daraktorius J. Bendikas, T. Jurkevičius, J. Klova, J. Kuprys, K. Tamošauskas, A. Vitkauskas ir kiti. 1906 atidarytas paštas. 1908–41 veikęs Blaivybės draugijos Darbėnų skyrius išlaikė prieglaudą. Nuo 1920 dvaras priklausė valstybei, žemė išdalyta savanoriams ir bežemiams. 1941–52 iš Darbėnų ištremta 19 šeimų. Per II pasaulinį karą miestelyje ir jo apylinkėse nužudyta apie 1000 Dimitravo priverčiamojo darbo stovyklos kalinių ir vietinių gyventojų, 1941 išžudyta Darbėnų žydų bendruomenė (apie 540 žmonių). 1944–52 Darbėnų valsčiaus Vaineikių miške buvo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanų štabas. Sovietų okupacijos metais Darbėnai – apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. Veikė skaldos gamybos bazė (įkurta 1962). Kaime 1832 gimė tautodailininkas grafikas A. Vinkus, 1887 – teatro režisierius, aktorius A. Vitkauskas, 1907 – rašytoja N. Mazalaitė. 2019 patvirtintas Darbėnų herbas.

1833 buvo 431, 1860–65 – 1026, 1897 – 2059, 1923 – 1018, 1959 – 1070, 1979 – 1427, 1989 – 1536, 2001 – 1599 gyventojai.

1928

972

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką