Darsniškis, kaimas Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, Kruonio seniūnijoje, Nemuno dešiniajame krante. 307 gyventojai (2011). Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1849). Medicinos punktas, pagrindinė mokykla (1777–1897 parapinė, 1897–1941 valdinė pradinė, 1941–92 septynmetė, aštuonmetė, nepilna vidurinė, devynmetė), biblioteka (nuo 1949).

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1849) Darsūniškyje

Istorija

14 a. pro Darsūniškį (vokiečių šaltiniuose – Dirsunen) ėjo kryžiuočių kelias į Trakus ir Vilnių. Darsūniškis buvo vienas Panemunės gynybinės sistemos atraminių punktų; čia buvo didžiojo kunigaikščio pilis su nemaža įgula. Apie 15 a. vidurį pastatyta bažnyčia. Iki 1795 Darsūniškis buvo didžiojo kunigaikščio dvaras. 1552 minimas neprivilegijuotųjų miestų, 1699 – miestų ir miestelių sąrašuose. Ypač plėtėsi 16 a., kai pradėta intensyviai kirsti Darsūniškio ir Birštono girias, medieną plukdyti į Vokietiją. Darsūniškyje buvo prieplauka, kurioje sustodavo prekybiniai laivai. 1702 ties Darsūniškiu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė sumušė švedų dalinį. Po mūšio atvykusi švedų kariuomenė miestelį sudegino. 1738 buvo 9, 1789 – 39, 1816 – 36 dūmai. 1791 Darsūniškis gavo Magdeburgo teisę. Po 1818 gaisro prie 3 kelių, vedančių į miestelį, pastatyti vartai-koplytėlės (1963 nugriauti, 1990 atstatyti). 1849 vietoj sudegusios pastatyta mūrinė bažnyčia. 1868 buvo 668 gyventojų (303 žydai), 4 krautuvės, 7 smuklės.

Per II pasaulinį karą vokiečių okupacinės valdžios įsakymu nužudyta apie 100 Darsūniškio žydų. Po karo apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos partizanai. Sovietų okupacijos metais Darsūniškis buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, 1950–63 apylinkės centras. 1897 buvo 673, 1923 – 817, 1959 – 528, 1970 – 494, 1979 – 462, 1989 – 468 gyventojai.

Darsūniškio varpinė

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką