„Dašnakcutiun“

„Dašnakcutiun“ („Sąjunga“), Haj Hehapochakan Dašnakcutiun (Armnų revoliùcinė sjunga), dašnãkai, Armėnijos politinė partija.

Apie 6800 narių (2012). Pirmininkas Hrantas Margarianas (nuo 2014). Socialistų internacionalo narė (1907–21 ir nuo 1996).

Įkūrimas ir programinės nuostatos

Įkurta 1890 Tbilisyje. Svarbiausias programinis siekis – nepriklausoma suvienyta demokratinė Armėnija. Gynė pirmiausia Vakarų Armėnijos (priklauso Turkijai) armėnų politines ir ekonomines teises, siekė autonomijos. 20 a. pradžioje iškėlė dviejų autonominių Armėnijų (Turkijoje ir Rusijoje) bei Užkaukazės federacijos idėjas. Dašnakai (jų politinės pažiūros buvo artimos Rusijos eserams) pritarė Rusijos Vasario revoliucijai (1917).

Veikla 1917–1921

Po Spalio perversmo (1917) su Gruzijos menševikais ir Azerbaidžano musavatininkais 1917 11 sudarė Užkaukazės komisariatą, 1918 02 sušaukė Užkaukazės seimą, 1918 04 paskelbė Užkaukazės federacinę respubliką. Jai suirus 1919 05 28 Dašnakcutiun pastangomis (Dašnakcutiun sudarė Armėnijos nacionalinės tarybos daugumą) paskelbta Armėnijos nepriklausomybė. 1919 05–1920 11 dašnakai vadovavo Armėnijos nacionalinės tarybos sudarytai vyriausybei. Armėniją užėmus bolševikams 1921 02–04 surengė sukilimą. Jį nuslopinus Dašnakcutiun Armėnijoje buvo uždrausta. Dašnakcutiun organizacijos veikė Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Prancūzijoje, Irane, Graikijoje ir kitur, siekė išsaugoti užsienio armėnų tautiškumą.

Veikla nepriklausomoje Armėnijoje

1991 atkurta Armėnijoje. 1994, apkaltinus nusikalstama veikla (Dašnakcutiun turi sukarintų formuočių), uždrausta, veikė nelegaliai, daugiausia Kalnų Karabache. 1998 legalizuota, per parlamento rinkimus 1999 surinko 7,96 % rinkėjų balsų (8 mandatai), 2003 – 11,45 % (11), 2007 – 13,30 % (16), 2012 – 5,67 % (7), 2017 – 6,58 % (7). Po 2018 pirmalaikių parlamento rinkimų vietų parlamente neturi.

-Armėnijos nacionalinė taryba