Card David Edward (Deividas Edvardas Kárdas) 1956Guelph (Ontarijo provincija, Kanada), Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomistas. Amerikos menų ir mokslų akademijos narys (1998), Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos narys (2021). Dr. (1983).
Išsilavinimas ir darbinė veikla
1978 baigė fiziką Karalienės universitete Kingstone (Ontarijo provincija). 1983 apgynė disertaciją Princetono universitete. Susidomėjęs ekonomika mokėsi savarankiškai.
Nuo 1982 dėstė Čikagos universitete, nuo 1983 Princetono universitete, nuo 1997 dėsto Kalifornijos universitete (Berkeley); profesorius (1987).
1988–1992 Journal of Labor Economics, 1993–1997 žurnalo Econometrics redaktorius.
Mokslinė veikla
Paskelbė mokslinių darbų darbo ekonomikos, migracijos, socialinės nelygybės ir kitomis temomis.
D. E. Cardas išgarsėjo, kai kartu su A. Kruegeriu paskelbė eksperimentinių tyrimų išvadas, kad minimaliojo darbo užmokesčio įvedimas nedidina nedarbo, o padidinus tokį užmokestį, užimtumas didėja (šias išvadas kiti tyrėjai daug kartų mėgino užginčyti, bet eksperimentiškai jos nebuvo paneigtos). Abu mokslininkai 1992 tyrė darbuotojų užimtumą greitojo maisto restoranuose Naujojo Džersio ir Pensilvanijos valstijose po to, kai Naujajame Džersyje buvo padidintas minimalusis darbo užmokestis, ir nustatė, kad Naujajame Džersyje užimtumas išaugo. Tokia išvada prieštaravo įprastiems paklausos ir pasiūlos modeliams, teigiantiems, kad padidinus minimalųjį darbo užmokestį didėja nedarbas, nes darbdaviai nenori išlaikyti ankstesnio darbo vietų skaičiaus pagal didesnius įkainius.
David Edward Card
1996 Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo padidintas federalinis minimalusis darbo užmokestis (Pensilvanijoje jis padidėjo, Naujajame Džersyje ne, nes jau buvo didesnis už federalinį); pastebėta, kad dėl to užimtumas nesumažėjo nei Pensilvanijoje, nei kitose valstijose, o Kalifornijos valstijoje padidėjo žemos kvalifikacijos darbuotojų užimtumas. Anot D. E. Cardo, tai lėmė darbo rinkos reguliavimas.
D. E. Cardo ir A. Kruegerio tyrimai sulaukė didelės kritikos (kritikavo ir Joshua Angristas, kartu su D. E. Cardu vėliau gavęs Nobelio ekonomikos premiją), kiti tyrėjai surinko duomenis Naujajame Džersyje ir nustatė, kad padidinus minimalųjį darbo užmokestį užimtumas sumažėjo (kaip teigė įprastos teorijos). D. E. Cardas ir A. Kruegeris 2000 atliko papildomus tyrimus, panaudojo ir kitus duomenis ir pakoregavo savo išvadas – padidėjęs minimalusis darbo užmokestis Naujajame Džersyje neturėjo ženklios įtakos užimtumui (šios išvados vis tiek skyrėsi nuo tradicinės sampratos). D. E. Cardas teigė, kad paklausos ir pasiūlos modelis, aprašantis darbdavių veiksmus darbo rinkoje, yra neadekvatus, nes neatsižvelgia į rinkos apribojimus ir tą faktą, kad jos dalyviai nedisponuoja tobula informacija – darbuotojams tenka ieškoti darbo, o darbdaviams darbuotojų.
D. E. Cardo ir A. Kruegerio dėka ekonomikos moksle pradėta peržiūrėti požiūrį, kaip minimalusis darbo užmokestis veikia užimtumą, jų metodologija remiasi nauji kitų mokslininkų darbai.
D. E. Cardas t. p. analizavo įvairius socialinės nelygybės mažinimo aspektus, kaip šakinės kolektyvinės sutartys, sudarytos tarp profesinių sąjungų ir darbdavių, veikia to sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį, nustatė, kad kuo didesnė etninė segreacija, tuo didesnė išsilavinimo nelygybė.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Mikroekonominiai darbo užmokesčio indeksavimo modeliai (Microecomic Models of Wage Indexation 1984), Mitas ir matavimai: naujoji ekonominė minimalaus darbo užmokesčio teorija (Myth and Measurement: The New Economics of the Minimum Wage 1995, su A. Kruegeriu).
Apdovanojimai
Johno Bateso Clarko medalis (1995), Frischo medalis (2008).
Nobelio ekonomikos premija (2021, su Joshua Angristu ir Guido Imbensu).