plunksniniai debesys

dẽbesys, ore pakibusių vandens kondensacijos produktų – vandens lašelių ir ledo kristalų sankaupos, nesiekiančios žemės paviršiaus. Susidaro troposferoje (didelė debesų įvairovė), stratosferoje (tik perlamutriniai debesys), mezosferoje (sidabriniai debesys). Debesų susidarymą lemia procesai, dėl kurių atmosferoje krinta oro temperatūra ir didėja oro drėgnumas.

Debesys susidaro tada, kai vandens garų dalinis slėgis viršija sotinantį vandens garų slėgį esamoje temperatūroje. Kai oro masei vėstant drėgmės koncentracija ore pasiekia reikiamą lygį (oras tampa prisotintas), ant kondensacijos branduolių (aerozolių) kondensuojasi vandens garai, susidaro smulkūs vandens lašeliai. Kai oro temperatūra neigiama, vandens lašeliai būna peršaldyti arba pereina į kietą būseną, formuojasi ledo kristalai. Debesų elementai (vandens lašeliai ir ledo kristalai) yra tokie maži (lašelių skersmuo – nuo kelių dešimtųjų mikrometro dalių iki 200 µm), kad jų masę atsveria trinties jėga; dėl atmosferos turbulencijos jie ilgai gali išsilaikyti pakibę ore. Vandens lašelių ir ledo kristalų masė tūrio vienete vadinama debesų vandeningumu. Viename oro (kuriame yra debesis) kubiniame metre gali būti nuo kelių šimtųjų gramo dalių iki keliasdešimt gramų vandens. Debesų vandeningumas didėja kylant oro temperatūrai. Jei oro drėgnis ilgą laiką mažėja, debesis išgaruoja.

Debesų būsena yra dinamiška, nes vieni jų elementai išgaruoja, kiti kondensuojasi. Lašeliai susiliedami vieni su kitais (koaguliuodami), o ledo kristalai sukibdami didėja, sunkėja. Kai debesų elementai pasidaro stambūs ir negali išlikti pakibę, iškrinta krituliai – dulksna, lietus ar sniegas.

Debesys atspindi apie 20 % Žemę pasiekiančios Saulės spinduliuotės, sulaiko Žemės spinduliuojamą šilumą, daro poveikį energijos apykaitai tarp Žemės ir atmosferos, šilumos ir drėgmės pasiskirstymui Žemėje, atmosferos cirkuliacijai; svarbūs klimatui.

plunksniniai sluoksniniai debesys

Sudėtis

Pagal elementų fazinę sudėtį debesys skirstomi į vandens, arba lašelinius (vien iš vandens lašelių; susidaro ne tik esant teigiamai, bet ir neigiamai temperatūrai), mišriuosius (iš peršaldytų lašelių ir ledo kristalų mišinio; oro temperatūrai esant nuo –10 iki –30 °C) ir ledo, arba kristalinius (tik iš ledo kristalų; kai oro temperatūra žemesnė nei –30 °C), debesis.

Forma

Tarptautinėje klasifikacijoje pagal debesų išorinį vaizdą skiriama 10 pagrindinių formų: plunksniniai (Cirrus, Ci), plunksniniai kamuoliniai (Cirrocumulus, Cc), plunksniniai sluoksniniai (Cirrostratus, Cs), aukštieji kamuoliniai (Altocumulus, Ac), aukštieji sluoksniniai (Altostratus, As), sluoksniniai (Stratus, St), sluoksniniai lietaus (Nimbostratus, Ns), sluoksniniai kamuoliniai (Stratocumulus, Sc), kamuoliniai (Cumulus, Cu) ir kamuoliniai lietaus (Cumulonimbus, Cb). Pagrindinės formos pagal vidinę debesų struktūrą dar skirstomos į rūšis, o šios – į atmainas. Įvairių formų debesys būna jiems būdingame aukštyje.

Nuo debesų formos priklauso kritulių rūšis ir pobūdis. Iš aukštųjų sluoksninių, aukštųjų kamuolinių, sluoksninių, sluoksninių kamuolinių ir kamuolinių debesų būna negausūs krituliai (dulksna, smulkus sniegas), kurie vasarą dažniausiai išgaruoja ore. Iš sluoksninių lietaus debesų ilgai lyja arba sninga, iš kamuolinių lietaus debesų būna liūtys, kruša, kartais su perkūnija, škvalu.

aukštieji sluoksniniai debesys

Aukštai

Tarptautinėje klasifikacijoje skiriama 3 debesų aukštai (lentelė). Kamuolinių ir kamuolinių lietaus debesų pagrindas dažniausiai būna žemutiniame aukšte, tačiau jų viršūnės prasiskverbia ir į vidurinį aukštą, o kamuolinių lietaus debesų – net į viršutinį; tai vertikaliosios raidos, arba konvekciniai, debesys. Viršutinio aukšto debesys susideda iš ledo kristalų, juos peršviečia Saulės spinduliai, vidurinio aukšto debesys – iš peršaldytų vandens lašelių arba snaigių, balti arba pilkšvi, žemutinio aukšto debesys – iš smulkių vandens lašelių ir snaigių, tamsūs arba pilkšvi. Kamuolinių ir kamuolinių lietaus debesų apatinė dalis gali būti iš lašelių, o virš kristalizacijos lygio esanti dalis – iš peršaldytų vandens lašelių ir ledo kristalų.

sluoksniniai debesys

Lent. Debesų pagrindo aukštis (km) įvairiose platumose
Debesų aukštas Poliarinės platumos Vidutinės platumos Tropinės platumos
viršutinis aukštas: 3–8 5–13 6–18
plunksniniai, plunksniniai kamuoliniai, plunksniniai sluoksniniai debesys
vidurinis aukštas: 2–4 2–7 2–8
aukštieji kamuoliniai, aukštieji sluoksniniai debesys
žemutinis aukštas: 0–2 0–2 0–2
sluoksniniai, sluoksniniai lietaus, sluoksniniai kamuoliniai debesys

Genetiniai tipai

Pagal susidarymo priežastis ir sąlygas skiriami debesų genetiniai tipai: frontiniai debesys (slenkantys frontiniu paviršiumi aukštyn) – plunksniniai sluoksniniai, aukštieji sluoksniniai, sluoksniniai lietaus ir iš dalies plunksniniai debesys; nepastovios stratifikacijos oro masių, arba konvekciniai debesys – kamuoliniai, kamuoliniai lietaus debesys, kai kurios aukštųjų kamuolinių ir sluoksninių kamuolinių rūšys; pastovios stratifikacijos oro masių, arba banguotieji, debesys – sluoksniniai ir dauguma aukštųjų kamuolinių ir sluoksninių kamuolinių debesų rūšių. Dar būna vulkaniniai debesys (iš ugnikalnių išmestų dulkių ir pelenų), trinties debesys (susidaro orui užslinkus ant šiurkštesnio paklotinio paviršiaus), orografiniai (priešvėjiniuose kalnų šlaituose), gaisrų debesys (susidaro virš didelių gaisraviečių vykstant galingai konvekcijai, kuri iškelia aukštyn dūmus, suodžius ir pelenus), vadinamasis debesis vėliava, kuris plazda (susidaro ir vėl išnyksta) virš kalno viršūnės, atvėsus kylančiam šlaitu orui.

sluoksniniai lietaus debesys

kamuoliniai debesys

Tyrinėjimų istorija

Klasifikuoti debesis pradėta 19 a. pradžioje; Luke Howardas (Didžioji Britanija) 1803 išleido brošiūrą Apie debesų modifikacijas / On the Modification of Clouds. 1896 išleistas pirmasis Tarptautinis debesų atlasas (30 spalvotų litografijų). Nuo to laiko debesys stebimi visame pasaulyje pagal bendrą sistemą; meteorologijos stotyse nustatoma debesų formos, debesuotumas, matuojama debesų apatinės ribos aukštis, iš dirbtinių Žemės palydovų nustatoma debesų temperatūra, vandeningumas, mezostruktūra ir kita. 1956 Pasaulinė meteorologijos organizacija išleido Tarptautinį debesų atlasą (vėliau išėjo dar keli papildyti jo leidimai).

kamuoliniai lietaus debesys

1163

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką