dezmas (lot. deus – dievas), filosofinis požiūris, kad Dievas, sukūręs pasaulį, daugiau jame nebeveikia. Susiformavo 17 a. Anglijoje (E. Herbertas, J. Tolandas, A. Collinsas), veikiamas mokslo atradimų ir Visatos, kaip savarankiškai veikiančio mechanizmo, aiškinimų. Deistų idėjoms t. p. turėjo įtakos J. Lockeʼo filosofija. Kiti žymesni anglų deistai: M. Tindalis, A. A. C. Shaftesbury, H. Bolingbrokeʼas, Thomas Woolstonas, Williamas Wollastonas. Deizmas įsitvirtino Prancūzijoje (Voltaire’as, J.‑J. Rousseau; t. p. padarė įtaką revoliucionieriams M. Robespierreʼui ir kitiems), vėliau Vokietijoje (H. S. Reimarus, G. E. Lessingas, M. Mendelssohnas).
Anglų deizmas turėjo daug įtakos Jungtinių Amerikos Valstijų mąstytojams ir visuomenės veikėjams B. Franklinui, J. Madisonui, A. Hamiltonui, T. Jeffersonui, G. Washingtonui, T. Paineʼui ir kitiems.
1076