dekabristai

dekabrstai (rus. dekabr – gruodis), 19 a. pradžios Rusijos revoliucionieriai bajorai, 1825 12 sukėlę sukilimą prieš absoliutizmą ir baudžiavą.

Dekabristai daugiausia buvo karininkai, dalyvavę kovose su Napoleono I kariuomene (1812 Prancūzijos–Rusijos karas). Jų svarbiausios organizacijos: Gelbėjimo sąjunga (1816–18), Gerovės sąjunga (1818–20), nuo 1821 – Šiaurės draugija Sankt Peterburge ir Pietų draugija Tulčine (Ukraina), prie šios 1825 prisijungė Kijeve nuo 1818 veikusi Susivienijusių slavų draugija. Radikalesnė Pietų draugija siekė respublikos paskelbimo (Šiaurės draugija – konstitucinės federacinės monarchijos), luomų, baudžiavos panaikinimo. Mirus Rusijos imperatoriui Aleksandrui I, pasinaudoję tarpuvaldžiu, Šiaurės draugijos nariai 1825 12 26 išvedė į Sankt Peterburgo Senato aikštę 3 pulkus, kurie atsisakė prisiekti imperatoriui Nikolajui I. Po kelių valandų sukilimas buvo numalšintas kaip ir Ukrainoje 1826 01 10–15 vykęs Černigovo pulko sukilimas, surengtas Pietų draugijos. 121 dekabristas buvo teisiamas, 5 jų (M. Bestuževas‑Riuminas, P. Kachovskis, S. Muravjovas‑Apostolas, P. Pestelis ir K. Rylejevas) teismo sprendimu pakarti, kiti nuteisti katorgai ar tremčiai į Sibirą (1856 likusiems gyviems suteikta malonė).

Dekabristų sukilimas (aliejus, 19 a., dailininkas Vasilyʼjus Timmas, Ermitažas)

Dekabristai turėjo didelę įtaką Rusijos visuomeninės minties (filosofijos, literatūros, istorijos mokslo) plėtotei ir vėlesniam revoliuciniam judėjimui.