dekabrstai (rus. dekabr – gruodis), 19 a. pradžios Rusijos revoliucionieriai bajorai, 1825 12 sukėlę sukilimą prieš absoliutizmą ir baudžiavą. Daugiausia karininkai, dalyvavę kovose su Napoleono I kariuomene. Jų svarbiausios organizacijos: Gelbėjimo sąjunga (1816–18), Gerovės sąjunga (1818–20), nuo 1821 – Šiaurės draugija Sankt Peterburge ir Pietų draugija Tulčine (Ukraina), prie šios 1825 prisijungė Kijeve nuo 1818 veikusi Susivienijusių slavų draugija. Radikalesnė Pietų draugija siekė respublikos paskelbimo (Šiaurės draugija – konstitucinės federacinės monarchijos), luomų, baudžiavos panaikinimo.
Dekabristų sukilimas (aliejus, 19 a., dailininkas Vasilyʼjus Timmas, Ermitažas)
Mirus imperatoriui Aleksandrui I, pasinaudoję tarpuvaldžiu, Šiaurės draugijos nariai 1825 12 26 išvedė į Sankt Peterburgo Senato aikštę 3 pulkus, kurie atsisakė prisiekti imperatoriui Nikolajui I. Po kelių valandų sukilimas buvo numalšintas kaip ir Ukrainoje 1826 01 10–15 vykęs Černigovo pulko sukilimas, surengtas Pietų draugijos. 121 dekabristas buvo teisiamas, 5 jų (M. Bestuževas‑Riuminas, P. Kachovskis, S. Muravjovas‑Apostolas, P. Pestelis ir K. Rylejevas) teismo sprendimu pakarti, kiti nuteisti katorgai ar tremčiai į Sibirą (1856 likusiems gyviems suteikta malonė). Dekabristai turėjo didelę įtaką Rusijos visuomeninės minties (filosofijos, literatūros, istorijos mokslo) plėtotei ir vėlesniam revoliuciniam judėjimui.