dekadánsas (pranc. décadence – smukimas), dorovės, meno ir visų dvasinių vertybių krizė, išsigimimas, nuosmukis. Dekadanso sąvoką vartojo F. Nietzsche, analizuodamas 19 ir 20 amžių sandūros kultūrą. Reiškiniai, įvardijami kaip nuosmukis, dažnai būna susiję su tradicinių normų, idealų ir vertybių nauja interpretacija ir ne visuomet reiškia tik degradavimą arba tik pažangą. Tokių reiškinių prãsmės nėra vienareikšmiškos, tradicinių sampratų keitimas tik konservatyviu arba ideologiniu požiūriu vertinamas kaip dekadansas. Dėl šių priežasčių dekadanso samprata tapo mažai apibrėžta ir retai vartojama; kartais ji tapatinama su dekadentizmu, reiškiančiu dekadanso apraiškas mene.
384