dekomunizãcija (de… + komunizmas), komunistų partijų vadovaujamo vaidmens panaikinimas, komunistų partijų ir komunistinių specialiųjų tarnybų etatinių darbuotojų, t. p. su jais bendradarbiavusių asmenų atleidimas iš aukščiausiųjų valstybinių postų (liustracija). Tikslas – neleisti vadinamajai nomenklatūrai daryti įtaką nepriklausomų valstybių ir naujos visuomenės kūrimui.
Pietryčių ir Vidurio Rytų Europoje dekomunizacija sparčiausiai vyko 20 a. 10 dešimtmetyje, radikaliausia buvo Vokietijoje ir Čekoslovakijoje (nuo 1993 Čekijoje ir Slovakijoje), nuosaikesnė arba formali – Vengrijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje ir kitur.
Tarp svarbiausių dekomunizaciją reglamentuojančių aktų – Vokietijoje 1992 priimtas Valstybės saugumo tarnybos (Stasi) bylų paskelbimo įstatymas; pagal jį kiekvienas asmuo galėjo perskaityti saugumo tarnybų sudarytą jo bylą. Visiems Stasi darbuotojams ir su jais susijusiems asmenims, vidutinio ir aukštesniojo lygio valstybės tarnautojams 15 metų uždrausta dirbti viešojo administravimo įstaigose.
1991 Čekoslovakijoje rajono ir aukštesniojo lygio saugumo tarnybų darbuotojams ir bendradarbiams-agentams, vadinamosios darbininkų milicijos nariams ir komunistų partijos aktyvistams 5 metus uždrausta dirbti valstybės administracijos įstaigose; 1993 Čekoslovakijos komunistų partija pripažinta nusikalstama organizacija.
Dėl dalies visuomenės protesto ir aktyvaus buvusių kompartijų darbuotojų priešinimosi daugumoje Pietryčių ir Vidurio Rytų Europos šalių griežta dekomunizacija apėmė tik tam tikras nomenklatūros grupes, pvz., Vengrijoje 1994 priimtas įstatymas palietė tik aukščiausius valstybės pareigūnus (apie 500 asmenų).
Su dekomunizacija susijusių nutarimų priėmė ir tarptautinės organizacijos, pvz., Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja 1998 06 27 priėmė rezoliuciją Dėl priemonių, skirtų pašalinti buvusių komunistinių totalitarinių sistemų palikimą.
20 a. pabaigoje ir 21 a. pradžioje suaktyvėjus antikomunistines nuostatas mažiau pabrėžiančioms politinėms jėgoms, dėmesys dekomunizacijai sumažėjo.
Lietuvoje
Lietuvoje buvusi SSKP respublikinė organizacija Lietuvos komunistų partija (LKP) 1989 12 suskilo – nuo jos atsiskyrė vadinamoji savarankiška LKP, 1990 pabaigoje pasivadinusi Lietuvos demokratine darbo partija; ji evoliucionavo į socialdemokratiją ir įsitraukė į valstybės kūrimą, tapo viena svarbiausių parlamentinių partijų; 2001 susijungė su socialdemokratais į Lietuvos socialdemokratų partiją.
Likusi ištikima SSRS ir SSKP komunistų partijos dalis pasivadino LKP (SSKP), arba LKP, besiremiančia SSKP platforma, ir kovojo prieš Lietuvos nepriklausomybę (Sausio tryliktoji, 1991). Ši partija 1991 Lietuvoje buvo pripažinta antivalstybine, jos veikla uždrausta, jai ir SSKP priklausęs turtas konfiskuotas (dažniausia išdalytas atkuriamoms ar iš naujo kuriamoms Lietuvos Respublikos politinėms ir visuomeninėms organizacijoms), spauda uždrausta, jos archyvas paimtas į valstybės apsaugą, įjungtas į valstybės archyvų fondą.
Lietuvos Respublikos Seimas 1998 priimtu įstatymu Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo paskelbė jį nusikalstama organizacija, buvusiems jo etatiniams darbuotojams nuo 1999 01 01 dešimčiai metų uždraudė dirbti valstybės pareigūnais ir tarnautojais, Lietuvos Respublikos valstybės valdžios ir valdymo, savivaldos, krašto apsaugos institucijose, Valstybės saugumo departamente, policijoje, teismuose, diplomatinėje tarnyboje, t. p. strateginiuose ūkio objektuose, ryšių ir švietimo sistemose bei tarnybose, teikiančiose saugos paslaugas ar susijusiose su ginklo laikymu.
Pagal 1999 priimtą ir 2000 01 įsigaliojusį Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą prisipažinusiųjų informacija ir duomenys apie juos įslaptinami ir saugomi įstatymo nustatyta tvarka.
1412