deminutỹvai (lot. deminutivum < deminuo – sumažinu), tos pačios vardažodinės grupės (dažniausiai daiktavardžių, rečiau būdvardžių) priesagų vediniai. Jie pavadina tą patį dalyką ar ypatybę kaip ir pamatiniai žodžiai, bet paprastai skirtingo dydžio (dažniausiai mažesnio) ar intensyvumo, neretai (sykiu) taip nusakytą, kad būtų matyti emocinis vertinimas (nuo pasigėrėjimo iki menkinimo ir net bjaurėjimosi). Ne visose kalbose deminutyvai vienodai įprasti ir mėgstami. Lietuvių kalboje deminutyvai pasidaromi kone iš kiekvieno daiktavardžio ir ne su viena, bet keletu, o iš kai kurių daiktavardžių – su keliolika ar keletu dešimčių priesagų (mergáitė, mergẽlė, mergsė, mergkė, mergiõtė, megiščia, mergýtė, mergikštė, merguõlė, mergùžė ir kiti). Ne tiek įprasti ir įvairūs būdvardžių deminutyvai (minkštùtis, ‑ė, plonýtis, ‑ė, retùkas, ‑ė ir kiti).
2701