Demokratų partijos emblema
Demokrãtų pártija (Democratic Party), viena iš dviejų svarbiausių Jungtinių Amerikos Valstijų partijų (kita – Respublikonų partija).
Struktūra
Neturi nuolatinės narystės. Kas ketveri metai rengiami suvažiavimai renka partijos kandidatus į Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento ir viceprezidento postus, tvirtina rinkimų programą. Tarp suvažiavimų partijos veiklai vadovauja Nacionalinis komitetas, kuriam pavaldus nuolatinis partinis aparatas valstijose ir apygardose.
Istorija
Demokratų partija susikūrė 1828 kaip T. Jeffersono įkurtos Demokratų respublikonų partijos įpėdinė. 19 a. atstovavo daugiausia Pietų plantatoriams, valstijų savarankiškumo ir liberalios socialinės ekonominės politikos šalininkams. 19 a. 6 dešimtmečio pabaigoje skilo dėl nesutarimų vergijos klausimu. Po Jungtinių Amerikos Valstijų pilietinio karo (1861–65) prarado įtaką, 19 a. pabaigoje ją atgavo. Dėl 20 a. 4 dešimtmetyje prezidento F. D. Roosevelto vadinamojo Naujojo kurso reformų įgijo daugelio profsąjungų, juodaodžių gyventojų, imigrantų, fermerių paramą. 20 a. 7 dešimtmetyje Demokratų partijos vyriausybės įgyvendino socialinių programų, priėmė desegregacinių įstatymų, dėl to neteko dalies Demokratų partiją tradiciškai rėmusių Pietų rinkėjų balsų. Nuo 20 a. 9 dešimtmečio Demokratų partija itin daug dėmesio skiria tautinių ir socialinių mažumų poreikiams, jos ekonominė politika konservatyvėja.
J. F. Kennedy Demokratų partijos konvente (1960 07)
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentai demokratai
Demokratų partija valdė: 1829–41 (prezidentai A. Jacksonas ir M. Van Burenas), 1845–49 (J. K. Polkas), 1853–61 (F. Pierce’as ir J. Buchananas), 1885–89 ir 1893–97 (S. G. Clevelandas), 1913–21 (T. W. Wilsonas), 1933–53 (F. D. Rooseveltas ir H. S. Trumanas), 1961–69 (J. F. Kennedy ir L. B. Johnsonas), 1977–81 (J. Carteris), 1993–2001 (B. Clintonas), 2009–17 (B. Obama) ir nuo 2021 (J. Bidenas).