deportãcija (lot. deportatio), prievartinis gyventojų ar jų grupių, net tautų, perkėlimas iš jų gyvenamos vietos į kitą. Senaisiais (pvz., žydų deportacija į Babiloniją) ir viduriniais amžiais, t. p. kai kuriose naujųjų laikų valstybėse (pvz., Rusijos imperijoje, SSRS ir sovietinio bloko šalyse, 1933–45 nacių valdomoje Vokietijoje) buvo bausmės rūšis. Masinė deportacija tarptautiniu mastu smerkiama kaip genocido ar etnocido atmaina. Deportacijos terminą dažniau vartoja užsienio lietuviai. Lietuvoje jį dažniausiai atstoja tremtis.
1412