deprèsija (lot. depressus – prislėgtas), nuotaikos sutrikimas, pasireiškiantis liūdesiu, t. p. sumažėjusiu aktyvumu, sulėtėjusiais judesiais ir mąstymu, įvairiais somatiniais negalavimais. Neretai kartu silpnėja malonumo pojūtis, domėjimasis bet kuo, gebėjimas susikoncentruoti, priimti sprendimus; be to, pablogėja apetitas, susilpnėja lytinis potraukis, sutrinka miegas. Beveik visada susilpnėja savigarbos ir pasitikėjimo savimi jausmas. Depresija – neigiama emocija; žmogus kenčia dėl liguistai prislėgtos nuotaikos, neretai dėl migruojančių skausmų, nemalonių jutimų, jis greitai pavargsta, sunkiai susitvarko net su įprastine veikla, jaučiasi dėl to kaltas ir menkavertis, būgštauja dėl savo sveikatos. Dėl sunkios depresijos žmogus gali kliedėti, matyti haliucinacijas, judesiai gali būti slopinami iki kūno sustingimo (stuporo), jis galvoja apie mirtį, gyvenimo beprasmybę, kartais mėgina nusižudyti.

Depresija yra vienas psichikos ir elgesio sutrikimų. Jos priežastys ir simptomai labai įvairūs. Dažniausiai skiriamos (pagal P. Kielholzo sudarytą pagrindinių depresijų grupių klasifikaciją) somatogeninės, endogeninės ir psichogeninės depresijos. Somatogenines depresijas (organines ir simptomines) sukelia sunkios vidaus organų ligos, galvos smegenų traumos, centrinės nervų sistemos pažeidimai, piktybiniai navikai, kraujagyslių ligos ir kita. Endogeninės depresijos (šizofreninės, sezoninės, periodinės, involiucinės) paprastai yra monopolinių ir bipolinių nuotaikos sutrikimų, šizoafektinių sutrikimų, šizofrenijos ir priešsenatvinių psichozių sudėtinės dalys. Psichogeninės depresijos (neurozinės, išsekimo, reaktyviosios) atsiranda po psichikos traumų ar ilgai trunkančių nemalonių išgyvenimų, kurie sutrikdo stresinius adaptacinius organizmo mechanizmus.

Depresija – gana dažnas nuotaikos sutrikimas, tyrimų duomenimis, beveik 25 % visų gyventojų patiria ilgiau ar trumpiau trunkančias įvairios kilmės depresines būsenas. Gydoma psichoterapija, psichotropiniais medikamentais, miego ribojimo, šviesos, elektros impulsų, transkranijinės magnetinės stimuliacijos metodais, jų deriniais.

2971

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką