deskriptỹvinė gramãtika (angl. descriptive < lot. descriptivus – aprašomasis), gramatikos kryptis, siekianti aprašyti gramatinę sandarą tik pagal formas ir jų tarpusavio ryšius neatsižvelgdama į reikšmę. Platesne reikšme deskriptyvinės gramatikos terminu vadinama visa aprašomoji gramatika. Susikūrė Jungtinėse Amerikos Valstijose 20 a. 4 dešimtmetyje kaip struktūrinės kalbotyros (struktūralizmas) sritis. Žymiausias atstovas ir teorijos principų kūrėjas – Z. S. Harrisas. Deskriptyvinės gramtikos metodika grindžiama kalbos elementų pasiskirstymo tekste ir jų apsupties tyrimu (distribucija). Kiekvienas kalbos elementas apibūdinamas pagal visumą pozicijų, kurias jis gali turėti kitų elementų atžvilgiu. Ši metodika pastaraisiais dešimtmečiais taikoma lietuvių kalbos fonologijoje išskiriant ir apibūdinant fonemas; morfologijoje ir sintaksėje ji padeda nustatyti formų klases.
L: Z. S. Harris Methods in Structural Linguistics Chicago 1951; M. Ivič Lingvistikos kryptys Vilnius 1973.
2352