desocializãcija (de… + socializacija), priešingas socializacijai procesas, kai individas dėl tam tikrų priežasčių atpranta nuo anksčiau jam įprastų vertybių, normų, socialinių vaidmenų, elgesio taisyklių. Desocializacija gali vykti pirminėje (pavyzdžiui, vaikystėje ir paauglystėje, kai vaikas tėvams išsiskyrus ar mirus patenka į vaikų globos namus ar internatą) ir antrinėje (pavyzdžiui, kai suaugęs žmogus patenka į ekstremalią situaciją – kalėjimą, vienuolyną ar emigruoja) socializacijoje. Desocializacija ypač stipriai išgyvenama antrinėje socializacijoje. Vykstant desocializacijai kinta doriniai asmenybės pagrindai. Po desocializacijos prasideda resocializacija – priimamos naujos vertybės, normos, socialiniai vaidmenys bei elgesio taisyklės.
2129