Devintàsis fòrtas, Kaũno devintàsis fòrtas, Kauno tvirtovės fortifikacinis įrenginys, esantis už 8 km nuo miesto centro, prie Žemaičių plento.
Forto istorija
Fortas pradėtas statyti 1887, baigtas 1914; vienas didžiausių Kauno tvirtovės statinių. 1924–1940 Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo centrinis filialas, 1940–1941 ir 1944–1948 NKVD ir Vidaus reikalų ministerijos kalėjimas, 1941–1944 per nacių okupaciją – masinių žudynių vieta. Forte buvo 14 kamerų, sujungtų koridoriais. Iki 1940 už antivalstybinę veiklą čia kalinta daugiau kaip 200 kalinių, daugiausia komunistų (L. Adomauskas, A. Gudaitis-Guzevičius, I. S. Meskupas, A. Sniečkus, M. Šumauskas ir kiti). Veikė vadinamasis Politinių kalinių komitetas, nuo 1936 leido žurnalą Politkalinys (lietuvių ir jidiš kalbomis).
Devintasis fortas
Devintasis fortas
Per nacių okupaciją Devintasis fortas buvo pavadintas Įmone Nr. 100–B. 1941 07–08 Devintajame forte 5 ha plote iškasta 14 griovių, į kuriuos buvo metami nužudytų žmonių, daugiausia Kauno geto žydų, kūnai. Buvo nužudyta Austrijos, Belgijos, Čekoslovakijos, Lenkijos ir Olandijos piliečių bei sovietų karo belaisvių. Manoma, kad nacių okupacijos metais forte iš viso nužudyta apie 50 000 žmonių. 1943 rudenį iš Vokietijos į Devintąjį fortą buvo atsiųstas specialusis dalinys lavonams grioviuose sunaikinti. Dalinys iš kalinių sudarė komandą, kuri atkasinėjo griovius ir degino lavonus (1943 visi 64 komandos nariai pabėgo). Po Antrojo pasaulinio karo NKVD kalėjime buvo kalinami ir žudomi Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviai.
Memorialinis ansamblis
1984 pastatytas Devintojo forto memorialinis ansamblis (architektai Gediminas Baravykas ir Vytautas Adolfas Vielius, skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas, vitražistas Kazys Morkūnas, metalo dailininkas Leonas Vytautas Glinskis), visuomenei iškilmingai pristatytas 1984 06 15. Ansamblį sudaro naujas Devintojo forto muziejaus pastatas su vitražų sale, dekoratyvine metalo plastika ir memorialinė aikštė su monumentu, sudarytu iš trijų didelių betono skulptūrų grupių. Skulptūrų kompozicija ekspresyvi, geometrizuotų, konstruktyvių formų. Sovietų okupacijos metų propaganda Devintąjį fortą aukštino kaip kovos su nacizmu simbolį; griežtai slėpta, kad čia buvo ir NKVD teroro aukų žudynių vieta.
memorialinis ansamblis (betonas, 1984, skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas, architektai Gediminas Baravykas, Vytautas Adolfas Vielius; © LATGA, 2020)
Forto muziejus
Devintojo forto muziejus
Devintojo forto muziejus įkurtas 1958. Sukaupta apie 70 000 eksponatų (2023). Devintojo forto muziejaus ekspozicija lankytojus supažindina su sovietų ir nacių okupacijos metais vykdytu genocidu ir jo padariniais Lietuvos gyventojams, Kauno buvusios tvirtovės gynybinių įtvirtinimų architektūra ir istorija. Autentiškose kamerose, kurių sienose yra žmonių priešmirtiniai įrašai, įrengta ekspozicija žydų holokaustui atminti. 1997 atidaryti Devintojo forto tvirtovės požemiai su šaudmenų, parako, maisto sandėliais, pabūklų stovėjimo aikštelėmis, turinčiomis pakėlimo į bokštelius įrenginius. Nuo 1999 galima lankyti dvi Kauno tvirtovės ekspozicijos sales (120 m2). 2022 muziejų aplankė apie 53 000 lankytojų.
Devintojo forto muziejaus direktoriai: Jūratė Zakaitė (2009–2019), Marius Pečiulis (nuo 2019).
Devintojo forto muziejaus Kauno žydų geto ekspozicija
Devintojo forto muziejaus tremties ekspozicija