Devintinės

Deviñtinės, Švč. Krstaus Knas ir Kraũjas, Katalikų Bažnyčios šventė Švenčiausiojo Sakramento (Jėzaus Kristaus Kūno) garbei. Pradedamos švęsti devintą savaitę po Velykų (iš čia pavadinimas) ketvirtadienį (kai kuriose šalyse ir Lietuvoje keliamos į sekmadienį) iškilminga procesija, kurios metu garbinamas Švenčiausiasis Sakramentas. Devintinės trunka aštuonias dienas. Devintinės pradėtos švęsti 1246 Lježo vyskupijoje. 1264 popiežius Urbonas IV bule Transiturus nurodė devintines švęsti visoje Bažnyčioje; apie 1312 patvirtino popiežius Klemensas V. Devintinių Mišių ir liturgijos tekstus sukūrė Tomas Akvinietis.

monstrancija (fragmentas; auksakalys V. Budzinevičius, 17 a. pirma pusė, Vilniaus katedros lobynas)

Devintinių procesijoje nešama monstrancija (didžiausia pasaulyje, 475 kg, auksakalys Juanas de Arphe y Villafañe, 1580, Sevilija)

Tradicija Lietuvoje

Lietuvoje per devintines bažnyčios puošiamos lauko žolių, medžių lapų vainikais, berželiais (rečiau ąžuoliukais). Paskutinę Devintinių dieną bažnyčiose šventinami žalumynai. Anksčiau juos naudodavo gydymui, kišdavo į pastogę, kad žaibas netrenktų, jais aprūkydavo mirusįjį. Piemenys vainikuodavo karves. Liaudiškuose Devintinių papročiuose vyrauja skaičius 9 (pindavo po 9 vainikus, kepdavo 9 pyragėlius).

140