Didžióji universitètų chártija (lot. Magna charta universitatum), dokumentas, išreiškiantis pagrindinius jį pasirašiusių universitetų akademinės laisvės ir institucinės autonomijos principus.
Didžiosios universitetų chartijos logotipas
Chartijos tekstą parengė Bolonijos universitetas ir Europos universitetų asociacija, dokumentas pasirašytas 1988 09 18 Bolonijoje, minint seniausio Europoje Bolonijos universiteto 900‑ąsias įkūrimo metines. Atsižvelgiant į universitetų pokyčius ir globalėjančią aplinką chartija atnaujinta 2020. Turėjo įtakos Bolonijos procesui.
Chartiją yra pasirašę (2023) 960 universitetų iš 94 šalių (dalis jų – ir 2020 atnaujintą Chartijos tekstą).
Pagrindiniai principai
Chartijoje išdėstyti 4 pagrindiniai akademinės laisvės ir universitetų veiklos principai.
Universitetai yra autonominės institucijos, tiesiogiai susijusios su visuomene, kurios savitumą lemia geografija ir kultūrinis palikimas; universitetai mokymo ir tyrinėjimo procese kuria, kad galėtų tenkinti juos supančio pasaulio poreikius; universitetų tiriamasis ir mokslinis darbas moralės ir intelekto atžvilgiu turi nepriklausyti nuo politinės valdžios ar ekonominės galios.
Mokymas universitetuose privalo neatsilikti nuo kintančių reikalavimų, visuomenės poreikių ir mokslo pažangos, o jų mokomasis darbas turi būti neatsiejamas nuo mokslinės tiriamosios veiklos.
Mokslinio tyrinėjimo ir mokymo laisvė yra pagrindinis universitetinio gyvenimo principas; vyriausybės ir universitetai turi užtikrinti (kiek tai priklauso nuo jų pačių), kad šis reikalavimas būtų gerbiamas; universitetai turi būti ideali vieta bendrauti dėstytojams, gebantiems perteikti savo žinias bei turintiems tinkamas kvalifikacijas joms gilinti, ir studentams, turintiems teisę, gebantiems bei norintiems tas žinias įsisavinti.
Universitetai sergsti Europos humanistines tradicijas, rūpinasi, kad būtų siekiama visa apimančių žinių; vykdydami savo paskirtį, peržengdami geografines ir politines sienas savo veikla teigia, jog įvairioms kultūroms gyvybiškai būtina vienoms kitas pažinti ir turtinti.
Universitetai turi išsaugoti mokslinio tyrimo ir mokymo laisvę bei tuos teisinius dokumentus, kurie tinkamai užtikrintų, kad ši laisvė būtų garantuota visiems universiteto bendruomenės nariams. Įdarbinant dėstytojus ir formuojant jų statusą reikia laikytis principo, kad mokslas yra neatsiejamas nuo mokymo. Universitetai, atsižvelgdami į savitas sąlygas, privalo užtikrinti savo studentų laisves ir sukurti jiems tokią aplinką, kurioje jie galėtų įsisavinti kultūrą ir siekiamas žinias. Universitetai, ypač Europoje, turi laikytis nuostatos, kad nuolatinei mokslo pažangai labai svarbu keistis informacija, dokumentacija bei vykdyti bendrus mokslinius projektus. Universitetai, kaip ir ankstyvaisiais savo istorijos metais, turi skatinti dėstytojus ir studentus lankytis, dirbti ir mokytis įvairiuose universitetuose bei siekti, kad šiandienos sąlygomis būtų laikomasi bendros vienodo statuso, mokslinių laipsnių ir diplomų pripažinimo bei stipendijų skyrimo politikos.
Asociacija
1998 nuspręsta įkurti nuo politinių organizacijų ar interesų nepriklausomą Chartiją pasirašiusių universitetų asociaciją – Didžiosios universitetų chartijos observatoriją (Observatory Magna Charta Universitatum). Ji įkurta Bolonijoje 2000 04. Pirmasis metinis suvažiavimas įvyko 2001 09.
Pagrindiniai tikslai: informuoti apie asociacijos misiją ir veiklą; stiprinti universitetų, kurie laikosi Chartijos principų, tinklą; skleisti Chartijoje skelbiamas vertybes ir skatinti jų taikymą praktikoje; padidinti universitetų, teikiančių paraiškas pasirašyti Chartiją, skaičių.
Asociacija siekia užtikrinti pagarbą Chartijoje išdėstytoms pagrindinėms vertybėms ir universitetų teisėms, padeda Chartiją pasirašiusioms šalims ir kitoms institucijoms jas suprasti ir įgyvendinti, bendradarbiauja su panašių tikslų siekiančiomis kitomis tarptautinėmis, Europos (ypač su Europos universitetų asociacija, kuri reikalauja, kad norintys į ją įstoti universitetai būtų pasirašę Chartiją) ir nacionalinėmis organizacijomis, Chartiją pasirašiusiais universitetais, teikia šiems universitetams paramą, siekia įtikinti kuo daugiau 1988 Chartiją pasirašiusių universitetų pasirašyti 2020 atnaujintą Chartiją, kviečia Chartijos dar nepasirašiusius universitetus pasirašyti šį dokumentą.
Organizuoja metinę Chartijos pasirašymo ceremoniją, tarptautines konferencijas, regioninius seminarus ir kitus renginius (ir internetinius), rengia įvairius dokumentus, gaires, leidžia leidinius, jos atstovai dalyvauja kitų tarptautinių, regioninių ir nacionalinių organizacijų organizuojamuose renginiuose, skaito juose pranešimus, propaguoja Chartiją ir jos vertybes.
Vadovauja prezidentas. Valdančioji taryba (ją sudaro 11–15 narių) atsako už asociacijos tikslų įgyvendinimą ir yra jos viešas balsas. Vykdomajam komitetui (jį sudaro 5 nariai) suteikti įprasto administravimo įgaliojimai. Veikia ir kontrolės institucija (auditorius).
Chartiją pasirašę Lietuvos universitetai
Pirmasis iš Lietuvos universitetų prie Didžiosios universitetų chartijos 1992 prisijungė Vilniaus universitetas. 1998 prisijungė Kauno tehnologijos universitetas (2021 pasirašė atnaujintą Chartijos tekstą), 2003 – Mykolo Romerio universitetas (2021 pasirašė atnaujintą Chartijos tekstą), 2004 – Aleksandro Stulginskio universitetas (nuo 2019 Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Šiaulių universitetas (nuo 2021 Vilniaus universiteto Šiaulių akademija), 2008 – Vilniaus Gedimino technikos universitetas.