Didžiojo Naugardo architektūra

Ddžiojo Naũgardo architektūrà

Miesto dalis Volchovo kairiajame krante (Sofijos pusė) – spindulinio, pusiau žiedinio, dalis dešiniajame krante (Turgaus pusė) – stačiakampio plano. Sofijos pusėje išliko kremlius (pastatytas 1044, išplėstas 1116; mūrinės sienos pradėtos statyti 1302, perstatytos 1490) su Šv. Sofijos soboru (1050, 12 a. freskos ir bronzinės durys), Vyskupų (1433) ir Arkivyskupų rūmais (1442); cerkvės: Šv. Petro ir Povilo (1192), Pokrovo (1399), Šv. Blažiejaus (1407).

Didžiojo Naugardo kremlius (11–15 a.)

Turgaus pusės soborai: Šv. Mikalojaus (1113, 12 a. freskos), Marijos Stebuklingosios (1688); cerkvės: Piatnicos (1207), Šv. Teodoro Stratilato (1361, 14 a. freskos), Išganytojo (1374, 14 a. freskos). Klasicistiniai pastatai: sargybos būstinė (19 a. pradžia), Užvažiuojamieji rūmai (1771, perstatyti 1828, architektas V. Stasovas).

Miestas tvarkytas ir plėstas pagal 1945 (architektas A. Ščiusevas) ir 1966 (architektas A. Vinogradovas) planus. 12 a. pabaigos–17 a. pabaigos architektūros paminklai restauruojami. Didžiojo Naugardo istorinis centras – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1992).

2271

-Didysis Naugardas

Didysis Naugardas

Didžiojo Naugardo istorija

Didžiojo Naugardo archeologiniai tyrinėjimai