dioksnai, dideliu nuodingumu, kancerogeniškumu ir mutageniškumu pasižyminčių organinių junginių grupė. Terminas vartojamas nusakyti dviem grupėms struktūriškai ir chemiškai artimų chlorintų aromatinių organinių junginių – polichlorintiems dibenzo-para-dioksinams ir polichlorintiems dibenzofuranams. Identifikuota 210 dioksinų tipo medžiagų, iš jų 17 yra labai toksiškos. Pats nuodingiausias iš dioksinų – 2,3,7,8-tetrachlordibenzo-1,4-dioksinas. Jo mirtina dozė (poodinėmis injekcijomis) gali siekti LD50 ≈ 10 μg/kg. Tai pats nuodingiausias iš žmonijai žinomų nebaltyminių junginių. 1997 Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra paskelbė dioksiną kancerogenu, kenksmingu žmonėms.
2,3,7,8-tetrachlordibenzo-1,4-dioksinas
Susidarymas
Dioksinų yra gamtoje, jie itin mažais kiekiais susidaro dėl natūralių priežasčių, pvz., žaibui sukėlus miškų gaisrus, dėl ugnikalnių išsiveržimų arba mikroorganizmų veiklos. Dioksinai gali susidaryti aukštoje temperatūroje organinėms medžiagoms sąveikaujant su chloro turinčiais junginiais. Dioksinai dabar pramonėje specialiai nėra gaminami, tačiau labai maži jų kiekiai (pagrindinio produkto tūkstantosios procento dalys ir mažiau) susidaro kaip įvairių pramoninių procesų (pvz., aliuminio, nikelio, popieriaus, pesticidų ir insekticidų gamyba) šalutiniai produktai. Dioksinų emisija dėl pramoninės, municipalinės ir transporto veiklų labai (daugiau negu 10 kartų) sumažėjo nuo 1987, kai buvo priimti dioksino išlakas reglamentuojantys reikalavimai.
Dioksinai susidaro vykstant degimo procesams; šių junginių kiekis labiausiai priklauso nuo to, kokios medžiagos yra deginamos. Palankios sąlygos dioksinams susidaryti yra tada, kai deginamose medžiagose yra chloro turinčių junginių, aplinka yra drėgna, o išsiskiriančių degimo produktų temperatūra yra žemesnė kaip 800 °C. Ypač daug dioksinų gali susidaryti netinkamomis sąlygomis deginant medicinines atliekas ir chloro turinčius plastikus (polivinilchloridą, chlorintus kaučiukus ir panašiai) ar padangas. Šias pavojingas atliekas deginant labai aukštoje temperatūroje (daugiau kaip 1250 °C) ir taikant dūmų valymo technologijas, dioksinų beveik nelieka, kadangi jie skyla esant 1150 °C temperatūrai. Labai maži dioksinų kiekiai gali susidaryti ir deginant buitines atliekas (850-1100 °C temperatūroje), nes tarp buitinių atliekų gali patekti ir chloro turinčių junginių. Dioksinų šaltinis gali būti ir pesticidų atliekos.
Aplinkos teršalai
Dioksinai yra aplinkos teršalai, priklausantys patvarių organinių teršalų grupei. Tai vieni toksiškiausių aplinkos teršalų, kurių naudojimą, tvarkymą, kontrolę reguliuoja Stokholmo konvencija. Vietovės ar maisto užteršimą mažomis dioksinų dozėmis nustatyti sunku, todėl gana sunku identifikuoti ir žmonių apnuodijimą dioksinais. Jie aplinkoje sklinda daugiausia oru, prilipę prie dulkių dalelių. Į orą su kietosiomis dalelėmis išmesti dioksinai pernešami į tolimus rajonus. Vėliau su krituliais nusėda ant pasėlių, patenka į dirvožemį, vandenį, kaupiasi naminių ir vandens gyvūnų organizmuose. Per užterštą aplinką dioksinai patenka ir į maisto produktus. Į žmogaus organizmą daugiausia dioksinų patenka ne per vandenį ar orą, bet per maistą, ypač su riebia žuvimi, mėsa, sviestu, sūriais. Dioksinai tirpsta riebaluose, silpnai – organiniuose tirpikliuose, netirpsta vandenyje. Dioksinams patekus į organizmą, jie patenka į riebalinį audinį ir jame išlieka labai ilgai. Pusinis dioksinų pasišalinimo iš organizmo periodas yra 7–11 metų. Prieš dioksinams pasišalinant jie kepenyse turi būti metabolizuojami į vandenyje tirpius darinius.
Poveikis sveikatai
Manoma, su maisto produktais į žmogaus organizmą dioksinų patenka daugiau nei leistinas jų kiekis. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų nustatyta saugi dioksinų dozė – 70 pikogramų (pg/g) kilogramui kūno masės per mėnesį. Reglamentuoti yra dioksinų kiekiai mėsoje, žuvyje, piene, kiaušiniuose ir jų produktuose, augaliniame aliejuje ir riebaluose, kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose produktuose, pašaruose. Didžiausia leistina šių teršalų koncentracija maisto produktuose svyruoja nuo 0,1 pg/g iki 3,5 pg/g riebalų ar drėgno produkto svorio (priklausomai nuo produktų grupės). Daugiausia dioksinų nustatoma Baltijos menkių kepenyse ir senesnėse, didesnėse žuvyse (strimelėse, šprotuose, lašišose).
Net labai maži dioksino kiekiai neigiamai veikia žmogaus sveikatą ir kelia pavojų gyvybei. Toksiniai dioksino efektai susiję su nukleorūgščių modifikavimu, taigi yra netiesioginiai, todėl poveikis skirtingiems žmonėms ir mirtinos dioksino dozės gali skirtis dešimtis ar net šimtus kartų. Dioksinai gali pažeisti imuninę, reprodukcinę, vystymosi ir nervų sistemas, t. p. daugelį organų, pirmiausia, kepenis, inkstus ir skydliaukę. Esant didesniam dioksinų poveikiui, galimi odos pažeidimai (pvz., chloraknė), hepatitas ir teratogeninis poveikis (apsigimimai). Dioksinų poveikis t. p. siejamas su virškinimo sutrikimais, svorio sumažėjimu, raumenų, pilvo bei galvos skausmais, širdies ir kraujagyslių, šlapimo pūslės, kasos veiklos ir kitais sutrikimais.
2738
-dioksinas