dirbtinis planetos palydovas
dirbtinis Veneros palydovas Venera 9 (1975)
pirmasis pasaulyje dirbtinis Žemės palydovas Sputnik 1 (1957)
dirbtnis planètos palydõvas, erdvėlaivis, skriejantis aplink planetą apskritimine arba elipsine orbita. Erdvėlaivius nuskraidinti prie planetos, t. p. iškelti į Žemės geocentrinę orbitą galima įvairiomis trajektorijomis: elipsine, paraboline, hiperboline arba tiesia linija, bet energijos sąnaudų ir trukmės požiūriu ne visos trajektorijos lygiavertės. Trumpiausiai užtrunka kelionė tiesia linija, bet tam reikia daug raketinio kuro. Kuro sunaudojama mažiausiai, kai erdvėlaivis skrieja elipsine trajektorija, kuri liečia Žemės ar kitos planetos orbitą. Kai nuo Žemės paleistas erdvėlaivis įskrieja į kitos planetos traukos sferą, jo skriejimas pristabdomas specialiais stabdymo varikliais. Toliau erdvėlaivis ima skrieti orbita aplink planetą. Dirbtinio planetos palydovo skriejimo aplink planetą greitis ir periodas priklauso nuo planetos masės ir dirbtinio planetos palydovo orbitos aukščio. Dirbtiniai planetos palydovai tiria planetas, jų aplinką ir palydovus, tarpplanetinę erdvę. Dirbtiniai planetos palydovai skrieja aplink Jupiterį, Marsą, Venerą, Žemę.
3018