disfãgija (dis… + gr. phagomai – ryju), rijimo sutrikimas. Ligonį vargina apsunkinto rijimo pojūtis maistui slenkant burnos ertme, rykle arba stemple. Dažnai juntamas skausmas ryjant (odinofagija). Dėl disfagijos maistas gali patekti į nosį, kvėpavimo takus, ligonis springsta, kosi. Disfagijos priežastys skirstomos į mechanines ir trikdančias motorinę rijimo funkciją. Mechaninės priežastys: burnos ertmės, ryklės, stemplės navikai, randai po nudegimų, uždegiminiai pokyčiai, įgimtos stemplės membranos, patologiniai dariniai, kurie iš išorės spaudžia ryklę ir stemplę (užryklinis pūlinys, tarpuplaučio navikai, divertikulas, patologiškai atsišakojanti poraktinė arterija, aortos aneurizma). Motorinę rijimo funkciją trikdo: nervinės reguliacijos pažeidimas (dėl insulto, galvos smegenų traumos, naviko, pasiutligės, botulizmo, stabligės, poliomielito, miastenijos), ryti padedančių raumenų pažeidimas (dėl dermatomiozito, sklerodermijos), stemplės achalazija (apatinio stemplės sfinkterio negalėjimas atsipalaiduoti), difuzinis stemplės raumenų spazmas. Šalinama priežastis, sukėlusi disfagiją, ligonis maitinamas pro zondą, įkištą į skrandį.
-rijimo sutrikimas