disfãzija (dis … + gr. phasis – kalbėjimas), dalinis kalbos sutrikimas dėl kalbos centrų sričių pažeidimų. Disfazija skirstoma į sensorinę (dėl kalbos centro smilkinio srityje sutrinka kalbos supratimas) ir motorinę (dėl kalbos centrų kaktos srityje sutrinka kalbėjimas). Gali pasireikšti bet kokiame amžiuje, kai žmogus normaliai skaitė ir neturėjo kitų sutrikimų (protinio atsilikimo, aklumo). Kalbėjimo sutrikimas dėl psichogeninių veiksnių vadinamas disfemija, dėl organinių periferinio kalbėjimo aparato pažeidimų – dislalija, visiškas kalbėjimo sutrikimas – afazija.
1868