disprozis
dispròzis (Dysprosium; gr. dysprositos – sunkiai prieinamas), Dy, periodinės elementų sistemos III B grupės cheminis elementas; lantanoidas. Retųjų žemių elementas. Sudarytas iš 7 stabilių izotopų: 154D, 156Dy, 158Dy, 160–164Dy. Junginiuose trivalentis, rečiau dvivalentis, keturvalentis. Šviesiai pilkas metalas. Feromagnetikas. Kambario temperatūroje oksiduojasi lėtai, didesnėje kaip 100 °C sparčiai. Reaguodamas su neorganinėmis rūgštimis (išskyrus HF) sudaro druskas, kaitinamas reaguoja su azotu, vandeniliu, chloru, bromu, jodu. Svarbiausi junginiai – oksidas Dy2O3, chloridas DyCl3, fluoridas DyF3. Gamtoje randamas kartu su kitų retųjų žemių elementais mineraluose: gadolinite, nedaug monacite, apatite, bastnezite. Gaunamas disprozio halogenidus redukuojant kalciu, natriu arba ličiu. Disprozio folija naudojama neutroninėje radiografijoje, jodidas, oksidas – kaip liuminoforas, specialiam stiklui gaminti.
Disprozį 1886 atrado Paulis-Émileʼis Lecoqas de Boisbaudranas (Prancūzija).
1