etanolio distiliavimas 19 amžiuje
distiliãvimas (lot. distillatio – nulašėjimas), skystų vienalyčių mišinių (tirpalų) suskirstymas į komponentus juos garinant ir kondensuojant. Pagrįstas virintuve kaitinamo mišinio komponentų skirtinga virimo temperatūra. Žemesnės virimo temperatūros komponentas yra lakesnis ir garuoja greičiau negu aukštesnės virimo temperatūros komponentas. Kondensuoti garai sudaro distiliatą, kuriame žemesnės virimo temperatūros komponento yra daugiau negu pradiniame ir virintuve likusiame mišinyje – jame kaupiasi aukštesnės virimo temperatūros komponentas (paprastasis distiliavimas). Prireikus galima gauti kelis skirtingos koncentracijos distiliatus (distiliato frakcijas): pirmajame ji didžiausia, kituose mažesnė, nes mažėja žemesnės virimo temperatūros komponento kiekis virintuve.
Paprastuoju distiliavimu gaunamas mažos koncentracijos žemos virimo temperatūros komponento distiliatas, kurio koncentraciją galima padidinti naudojant distiliatorių su deflegmatoriumi‑aušintuvu.
Perkaitintais arba sočiaisiais vandens garais distiliuojami mišiniai, turintys lakių, nesimaišančių su vandeniu ir aukštesnei temperatūrai jautrių komponentų, arba mišiniai, sudaryti iš aukštos virimo temperatūros komponentų. Mišiniai, kurių komponentų virimo temperatūros artimos, perskiriami azeotropiniu distiliavimu. Į perskiriamą mišinį pridedama priedų (specialių tirpiklių, druskų), sudarančių su vienu iš komponentų azeotropinį mišinį, kurio virimo temperatūra turi būti žemesnė už pradinio mišinio komponentų virimo temperatūrą. Molekulinio distiliavimo metu lakieji mišinio komponentai išskiriami dideliame vakuume (absoliutusis slėgis 102–103 Pa) ir temperatūroje, žemesnėje už komponento virimo temperatūrą. Distiliavimas naudojamas įvairiems tirpalams ir mišiniams perskirti.
etanolio distiliavimas chemijos laboratorijoje
2663