divizionizmas

divizionzmas (pranc. divisionisme < division), tapybos metodas, grindžiamas atspalvių skaidymu į grynas spalvas. Taikomas puantilizmo tapymo būdas: grynos spalvos potėpiai ir taškeliai tepami ant drobės, o žvelgiant iš atstumo jie optiškai susilieja žiūrovo akyse (vadinamasis optinis melanžas) sudarydami vientisų spalvų dėmių iliuziją. Sukuriamas virpantis, skaidrus koloritas, kokio negalima gauti maišant dažus paletėje.

G. Seurat. Pozuotojos (1887–1888)

Divizionizmui atsirasti turėjo įtakos H. L. F. von Helmholtzo, O. Roodo ir J. C. Maxwello fizikos darbai, kurie patobulino E. Chevreulio spalvų teoriją (vadinamąjį simultaninį kontrastą). Divizionizmo užuomazgų buvo impresionistų (impresionizmas) tapyboje, jį išplėtojo neoimpresionistai (neoimpresionizmas). Divizionizmas susiklostė apie 1884; teoretikai – G. Seurat ir P. Signacas. Programinis kūrinys – G. Seurat Sekmadienis Grande-Jatte saloje (1886). Divizionizmas paveikė daugelio 19 a. pabaigos–20 a. pradžios dailininkų (P. Gauguino, V. van Gogho, C. Pissarro, Nabis grupuotės narių, H. Matisse’o, A. Deraino, italų futuristų) kūrybą. Lietuvos tapyboje divizionizmas gryna forma nepasireiškė.

2972