Djamaluddin (Džamalùdinas), slap. Adinegoro 1904 08 14Talawi (Vakarų Sumatros provincija) 1967 01 08Džakarta, Indonezijos rašytojas, žurnalistas.
Gyvenimo faktai
1926–30 Utrechte, Miunchene, Berlyne studijavo žurnalistiką, geografiją, kartografiją, filosofiją. Keliavo po Balkanų šalis, Turkiją, Graikiją, Egiptą, Indiją, Italiją, Abisiniją. Nuo 1931 gyveno Indonezijoje.
Darbas žiniasklaidoje
Daug prisidėjo prie Indonezijos žurnalistikos plėtotės. Djamaluddinas kovojo dėl Indonezijos spaudos laisvės, leidybos vietinėmis kalbomis.
Buvo vienas Reklamos (dabar Komunikacijos) fakulteto Padjadjarano universitete Bandunge steigėjų.
Dirbo leidykloje Balai Pustaka.
Vadovavo valstybinei naujienų agentūrai Antara (nuo 1937 veikia Džakartoje), periodiniams leidiniams (žurnalui Pandji Pustaka Džakartoje, laikraščiui Pewarta Deli Medane, per Japonijos okupacinį laikotarpį – dienraščiui Shimbun Sumatroje).
Kūryba
Romanuose (Jaunas kraujas 1927, Viską nugalinti meilė 1931) smerkė priverstinę santuoką, draudimą tuoktis su kitos tautos asmeniu, būdinga socialinio gyvenimo, meilės temos, yra romantizmo poetikos, psichologinių elementų.
Parašė prisiminimų knygą Kelionė į Vakarus (1950), politikos, filosofijos esė.