Hnatiuk Dmytro (ukr. Дмитро Гнатюк; Dmytro Hnatiùkas), Dmitrij Gnatiuk 1925 03 28Staroseljė (dabar Mamajivcy, Černivcų sr.) 2016 04 29 Kijevas, ukrainiečių dainininkas (baritonas), operos teatro režisierius, pedagogas. Ukrainos menų akademijos narys (1996). 1951 baigė Kijevo P. Čaikovskio konservatoriją (I. Patoržynskio vokalo klasę), 1975 I. Karpenkos‑Karo teatro meno institutą (režisūros specialybę; Vladimiro Nellio kursas). 1945 debiutavo Černivcų ukrainiečių muzikiniame dramos teatre. 1951–88 Ukrainos akademinio T. Ševčenkos operos ir baleto teatro solistas, 1979–80 direktorius, 1980–88 ir nuo 2011 dar ir režisierius, 1988–2011 meno vadovas ir vyriausiasis režisierius. Nuo 1985 režisavo ir Kijevo vaikų muzikiniame teatre. 1983–93 Kijevo P. Čaikovskio konservatorijos Operos pasirengimo katedros vedėjas, nuo 1987 profesorius. SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas (1972–84), Ukrainos Aukščiausiosios Rados liaudies deputatas (1998–2002).
D. Hnatiuko operos repertuarą sudarė 18–19 a. rusų ir Vakarų Europos klasikos kūriniai. Pasirodydavo ir kaip kamerinis dainininkas, estrados atlikėjas (koncertinį repertuarą sudarė daugiau kaip 200 klasikos kūrinių, apie 70 šiuolaikinių populiariųjų dainų, ukrainiečių liaudies dainų ir romansų), vaidino kine. Įrašė daugiau kaip 30 plokštelių, 6 kompaktinius diskus. Įvairiuose Ukrainos teatruose režisavo daugiau kaip 20 ukrainiečių (M. Lysenko Natalka Poltavka 1989 ir Tarasas Bulba 1992), rusų (A. Borodino Kunigaikštis Igoris 1975, P. Čaikovskio Mazepa 1991 ir Pikų dama 1996, S. Prokofjevo Karas ir taika 2003) ir kitų kompozitorių (G. Puccini Toska 1980, G. A. Rossini Sevilijos kirpėjas 1981, G. Verdi Traviata 1994 ir Aida 1998) operų. Gastroliavo Afrikoje, Australijoje, Indijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Italijoje, Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Kinijoje, Lietuvoje, Naujojoje Zelandijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse.
Dmytro Hnatiuk
Dmytro Hnatiuk
1