Dniẽstro-Bùgo kultūrà, Bùgo-Dniẽstro kultūrà, neolito archeologinė kultūra (archeologinė kultūra). Buvo paplitusi 6500–5000 pr. Kr. dabartinėse Moldovos ir Ukrainos juodžemio srityse tarp Dniestro ir Pietų Bugo baseinų. Pavadinta pagal Dniestro baseine tirtą Sorokų gyvenvietę. Skiriami šios kultūros 3–6 periodai. Mažos gyvenvietės kurtos prie upių. Ankstyvuoju laikotarpiu žmonės gyveno pusiau žeminėse ir antžeminiuose pastatuose. Vertėsi žvejyba, medžiokle, rinko maistą, iš dalies vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste. Naudojo titnaginius (trapecijas, ašmenėlius, gremžtukus, ylas, peilius) ir raginius (antgalius, žeberklus, ylas, kirvius, kaplius) įrankius. Keramika silpnai degta, su augalinėmis priemaišomis. Puodai šiek tiek profiliuoti, pūstais šonais, smailiadugniai, puošti įvairiais geometriniais ornamentais.
Dniestro-Bugo kultūros radiniai: 1 – raginiai įrankiai (apie 6000 pr. Kr.), 2–3 – dekoruota keramika (šešto tūkstantmečio prieš Kristų pradžia)
Dniestro‑Bugo kultūros vėlyvuoju laikotarpiu žmonės gyveno keturkampiuose pastatuose. Vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, iš dalies žvejyba, medžiokle ir maisto rinkimu. Naudojo trinamąsias girnas, raginius ir akmeninius kaplius, kaltus. Keramika su mineralinėmis priemaišomis. Indai įvairių tipų, dažniausiai plokščiadugniai, profiliuoti, puošti įvairiais ornamentais ir prilipdytomis formomis. Mirusiuosius (suriestus, paguldytus ant šono, dažniausiai be įkapių) laidojo gyvenvietės teritorijoje ar pastatuose. Šią kultūrą pakeitė juostinės keramikos kultūra.
2674