Dnipro

Dnipro (Днiпро, Dnpras), 1776–96 ir 1802–1926 Jekaterinoslav (Jekaterinoslãvas), 1796–1802 Novorossijsk (Novorosjskas), 1926–2016 Dniepropetròvskas (Dnipropetrovsk), miestas Ukrainos rytuose, abipus Dniepro; Dniepropetrovsko srities centras (nuo 1932).

Dnipro panorama

Dnipro miesto centro vaizdas nuo Dniepro upės

990 700 gyventojų (2020; aglomeracijoje 1,38 mln. gyventojų). Upių uostas. Oro uostas. Juodoji metalurgija, metalo apdirbimas, elektrovežių, metalurgijos ir kasybos įrangos, žemės ūkio mašinų, staklių, presų, radijo imtuvų gamyba, chemijos (kokso chemijos, padangų, plastikų, dažų, lakų, azoto trąšų, sintetinių dervų), siuvimo, trikotažo, avalynės, statybinių medžiagų, medienos apdirbimo, baldų, popieriaus, maisto (mėsos, alaus) pramonė. Ukrainos mokslų akademijos filialas. Nacionalinis Olesio Hončaro universitetas (įkurtas 1918), valstybinis žemės ūkio ir ekonomikos universitetas (įkurtas 1922), kasybos (įkurtas 1899), metalurgijos (įkurtas 1930) institutai. Istorijos, dailės muziejai. 5 teatrai, tarp jų operos ir baleto (atidarytas 1974). Filharmonija. Botanikos sodas.

Klasicistiniai G. Potiomkino rūmai (1789, architektas I. Starovas; perstatyti 19 a., vėliau sugriauti, atstatyti 1953), gelumbės fabrikas (18 a. pabaiga), Viešpaties Atsimainymo soboras (1835, architektas A. Zacharovas). 19 a. pabaigos–20 a. pradžios eklektiniai pastatai. Gyvenvietė pradėjo kurtis 1776; miesto teisės nuo 1783. Per I pasaulinį karą Jekaterinoslave apsigyveno lietuvių karo pabėgėlių. Po Spalio perversmo (1917) ir Rusijos pilietinio karo dauguma lietuvių grįžo į Lietuvą.

2271

Dniepras; Dniepropetrovskas; -Dnepr; -Dnepropetrovsk; -Ekaterinoslav; -Katerinoslav; -Katerynoslav; -Novorosijsk