Dobrỹnės òrdinas, Prsijos Krstaus bróliai (1228–38), vienuolių karinis ordinas, veikęs Mazovijoje (Mozūrijoje). Jį 1228 įsteigė kunigaikštis Konradas I Mazovietis ir Prūsos misijų vyskupas Kristijonas kovai su prūsais. Konradas Prūsos pasienyje perleido riteriams Dobrynės pilį su apygarda.
Dobrynės ordinas priėmė tamplierių ordino statutą. Vilkėjo baltą apsiaustą su raudonu kalaviju ir žvaigžde. Dauguma narių buvo vokiečiai.
Mazovija nebuvo pakankama atrama, kad Dobrynės ordinas įveiktų prūsus – šie užblokavo riterius jų pačių pilyje, todėl Konradas 1230 leido Kulmo žemėje įsikurti Vokiečių ordinu, jam perleido Nešavos pilį.
Dobrynės ordinas 1234–35 buvo prijungtas prie Vokiečių ordino. Iš riterių, nenorinčių prie jo prisijungti, atkurtą Dobrynės ordiną Konradas 1237 įkurdino jotvingių žemėje pastatytoje Drohičino pilyje. Dobrynės ordinas prisijungė prie joanitų.
Voluinės kunigaikščiui Danieliui Haličiečiui 1238 užėmus Drohičiną ir paėmus į nelaisvę ordino magistrą Brunoną, Dobrynės ordinas nustojo gyvuoti.
683
-Dobrynės broliai