Kaũnas Domas 1949 04 21Šlepečiai (Plungės rj.), lietuvių knygotyrininkas, kultūros istorikas, bibliofilas. Habil. dr. (hum. m.; ist. m. dr. 1990). Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2011; 2007–11 narys korespondentas).
Išsilavinimas ir veikla
1975 baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą (bibliotekininkystę ir bibliografiją).
Nuo 1975 dėsto Vilniaus universitete, 1990–91 šio universiteto Knygotyros ir bibliografijos katedros, 1991–2000 Komunikacijos fakulteto Knygotyros katedros, 2000–03 Komunikacijos fakulteto Dokumentinės komunikacijos instituto Knygotyros katedros vedėjas, 2002–07 fakulteto dekanas, 2003–12 fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto direktorius; profesorius (1993).
1983 stažavo Maskvos kultūros institute, 1985 Berlyno Humboldtų universitete, 1992 ir 1999 Jogailos universitete Krokuvoje, 1995 Vokietijos bibliotekininkystės institute Berlyne, 1997 Stokholmo universitete, 1999 Oksfordo Brookes universitete, 2001 Vroclavo universitete, 2003 Švedijos karališkojoje literatūros, istorijos ir senovės mokslų akademijoje.
1992–95 Lietuvos bibliotekininkų draugijos, 1993–2004 Martyno Mažvydo bibliofilų klubo pirmininkas, 1995–98 Pirmosios lietuviškos knygos 450 m. sukakties minėjimo valstybinės komisijos sekretorius, 2000–06 Lietuvos mokslo premijų komiteto Humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijos pirmininkas, nuo 2003 Vokietijos Leibnico mokslo draugijos narys, 2003–08 Talino ir Rygos universitetų profesūros habilitacijos procedūrų ekspertų komisijų užsienio narys, nuo 2006 Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo tarybos, nuo 2008 Nacionalinės pažangos premijos komiteto ir Leidimo vartoti Lietuvos Respublikos oficialųjį ir tradicinį valstybės pavadinimą, herbą, vėliavą ir kitus valstybės heraldikos objektus komisijos, nuo 2009 Studijų kokybės vertinimo centro Tarybos narys.
Domas Kaunas
Nuo 2009 Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo narys ir vyriausiasis mokslinis sekretorius, 2013–18 viceprezidentas, nuo 2018 Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas.
Nuo 1990 tęstinio mokslo darbų leidinio Knygotyra atsakingasis redaktorius, retrospektyviosios bibliografijos rodyklės Lietuvos bibliografija ir žurnalo Bibliografija redakcinės kolegijos narys. Visuotinės lietuvių enciklopedijos (6–25 tomų ir Papildymų tomo, 2004–15) mokslinės redakcinės tarybos narys. Enciklopedinio žodyno Knygotyra (1997) redakcinės kolegijos pirmininkas ir vienas rengėjų.
Mokslinės veiklos pagrindinės kryptys: knygotyra, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros istorija, socialinės aplinkos knygos kultūra.
Kolekcionuoja senuosius spaudos leidinius (apie 4500 egzempliorių), vertingiausia dalis – apie 2000 Mažosios Lietuvos knygų, 100 periodinių leidinių, 400 atvirukų ir 600 nuotraukų.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Iš lietuvių knygos istorijos: Klaipėdos krašto lietuvių knyga iki 1919 (1986), Mažosios Lietuvos spaustuvės 1524–1940, Mažosios Lietuvos bibliotekos (iki 1940) (abu 1987), Mažosios Lietuvos knygynai (1992), Donelaičio žemės knygiai (1993), Mažosios Lietuvos knyga: lietuviškos knygos raida, 1547–1940 (1996, I. Simonaitytės literatūrinė premija 1998), Aušrininkas: tautinio atgimimo spaudos kūrėjas Jurgis Mikšas (1996), Klaipėdiškė (1997, I. Simonaitytės literatūrinė premija 1998), Knygos dalia (1999), Mažosios Lietuvos veidai ir vaizdai (2000), Knygos kultūros karininkas (2004), Knygos kultūra ir kūrėjas (2009), Bibliotheca Georgii comitis de Plater = Jurgio Platerio biblioteka – Lietuvos knygos kultūros ir mokslo paminklas (2012), Mažosios Lietuvos knygų link (2013), studija Kristijono Donelaičio atminties paveldas (2016), Martynas Jankus: tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas (2021).
Rinkinių Bibliofilai apie asmenines bibliotekas (2001), Knygos ir bibliofilijos kultūra (2005), Mažosios Lietuvos kultūros paveldas (2006) sudarytojas ir redaktorius, kartu su kitais parengė informacinę knygą Pirmosios lietuviškos knygos sukaktis (1998) ir jos elektroninę versiją Lietuviškos knygos metai, 1547–1997 (1998), elektroninės knygos Lietuvos knygos veikėjai (2004) ir aukštųjų mokyklų vadovėlio Knygotyra (2006, 2007; pirmoji premija 2008) bendraautoris ir vyriausiasis redaktorius.
Asmeninės kolekcijos pagrindu sudarė katalogus Hermannas Sudermannas savo ir mūsų knygose (2007) ir Visos Vydūno knygos (2008).
Sudarė ir parengė knygą „Auszros“ archyvas: Martyno Jankaus rinkinys (su A. Matijošiene, 2011), fotografijų albumą Lietuvos mokslų akademija nepriklausomybės kelyje (su kitais, 2015).
Sudarė ir parengė atsiminimų apie I. Simonaitytę knygą Aš esu Etmės Evė (2017, I. Simonaitytės literatūrinė premija 2019).
Apdovanojimai
Lietuvos mokslo premija (1994), Mažosios Lietuvos fondo (Kanada) dr. Vydūno (1995), I. Simonaitytės literatūrinė premija (1998 ir 2019), Martyno Mažvydo premija (1998).
Gedimino ordino Riterio kryžius (1997), Latvijos Respublikos Pripažinimo ordino Komandoro didysis kryžius (2011).
L: Domas Kaunas: Bibliografijos rodyklė / sud. Rasa Pukėnienė Vilnius 2009.
441