Dominik Tátarka

Tátarka Dominik (Dominikas Tãtarka) 1913 03 14Drienové (dab. Plevník-Drienové, Trenčíno kr.) 1989 05 10Bratislava, slovakų rašytojas. 1938 baigė Prahos universitetą, 1938–39 studijavo Sorbonoje. Dirbo mokytoju, periodinėje spaudoje. Čekoslovakijos komunistų partijos narys (1969). Dalyvavo disidentinėje veikloje (siekė neleisti dislokuoti SSRS kariuomenės Slovakijos teritorijoje, pasirašė Chartiją 77). 1971 pašalintas iš partijos, represuotas, uždrausta publikuoti D. Tátarkos kūrybą (knygas leido savilaida, užsienyje). D. Tátarka sukūrė apsakymų (rinkiniai Ieškojimų ilgesys / V úzkosti hľadania 1942, kuriama karo siurrealistinė atmosfera, būdinga detalūs personažų psichologiniai portretai, Pašnekesiai be galo / Rozhovory bez konca 1959, gvildenama gyvenimo prasmės, moralės temos). Parašė romanų (Parapijinė respublika / Farská republika 1948, ryšku satyra, realistinis vaizdavimas, Pirmas ir antras smūgis / Prvý a druhý úder 1950, Pintiniai krėslai / Prútené kreslá 1963, lietuvių kalba 1994, sukurtas lyrinių atsiminų forma, jame aukštinamos humanistinės vertybės), apysakų (Panelė stebukladarė / Panna zázračnica 1945, jai būdinga siurrealizmo poetika, gvildenama sąmoningo atsiskyrėliškumo, gyvenimo iliuzijų pasaulyje tema, Draugiški metai / Družné letá, Pyragas / Radostník, abi 1954), kelionių reportažų knygą Žmogus keliuose (Človek na cestách 1957). Žymiausias D. Tátarkos kūrinys – satyrinis politinis romanas Vienodumo demonas (Démon súhlasu, parašyta 1956, išleista 1964), jame pašiepiama stalininis laikotarpis, žmonių prisitaikėliškumas, niveliacija, individualumo naikinimas, ryšku groteskas. Dar parašė trilogiją Užrašai (Písačky 1984–88, sukurta dienoraščio forma, būdinga erotiniai, mirties, vienatvės motyvai), prisiminimų (knyga Fragmentai / Navrávačky 1988), esė (rinkinys Kultūra kaip draugystė / Kultúra ako obcovanie, išleistas 1996). Kūrybai būdinga šiuolaikinio žmogaus egzistencinės, moralės, santykio su realybe temos, siekiama įvairiapusiškai atskleisti personažų charakterius.