dòrinė derm (pagal sen. graikų dorėnų genties pavadinimą), septynialaipsnė (heptatoninė) muzikos dermė. Garsaeilio pavyzdys: d-e-f-g-a-h-c-d (alteruotų garsų nėra, pustoniai tarp II ir III, VI ir VII laipsnių). Nuo natūraliojo minoro garsaeilio skiriasi pustoniu aukštesniu VI laipsniu, kuris su dorinės dermės I laipsniu sudaro didžiosios sekstos intervalą ir vadinamas dorine seksta. Aukštas VI laipsnis suteikia dorinės dermės melodijoms šviesesnį, mažoriškesnį skambėjimą lyginant su kitomis minorinio pobūdžio dermėmis. Dorinės dermės terminas atsirado senovės Graikijoje (dorine derme buvo vadinama kitokia dermė, kurios pagrindas – besileidžiantis oktavinis garsaeilis nuo e1: e1-d1-c1-h-a-g-f-e). Viduramžiais bažnytinių dermių sistemoje dorinė dermė buvo pirmoji autentinė dermė. Dorinė dermė pasitaiko daugelio Europos tautų liaudies muzikoje. Nemažai dorinės dermės melodijų yra ir lietuvių (ypač dzūkų) monodinėse dainose. Profesionaliojoje muzikoje buvo itin paplitusi viduramžiais ir Renesanso epochoje. Kartu su kitomis senosiomis dermėmis vėl pradėta vartoti 19 a. kompozitorių romantikų.
2309