Dóvydo žvaigžd, Dóvydo skỹdas (hebr. Magen David), šešiakampė žvaigždė, kurią sudaro du lygiakraščiai trikampiai; žydų tautos simbolis. Bronzos amžiuje įvairios tautos (pvz., semitai Mesopotamijoje, keltai Britanijoje) vartojo šį ženklą kaip ornamentą ar magijai. Viduriniais amžiais žydų rankraščiuose Dovydo žvaigždė simbolizavo Izraelio ir Judėjos karaliaus Dovydo skydą, kuriame išraižyti Dievo vardai. 1354 Šventosios Romos imperijos imperatoriui Karoliui IV Liuksemburgui suteikus teisę Prahos žydų bendruomenei turėti savo vėliavą (Dovydo žvaigždė pavaizduota raudoname fone) tapo universaliu žydų ženklu, kurį imta vartoti sinagogose, kaip žydų bendruomenės antspaudą, raižyti ant kulto ir buities reikmenų. 17–18 a. Dovydo žvaigždė paplito tarp Austrijos, Moravijos, Italijos, Nyderlandų, 19 a. – tarp visos Europos žydų.
Dovydo žvaigždė
Per II pasaulinį karą nacių persekiojami žydai buvo verčiami nešioti skiriamąjį ženklą – geltonos spalvos Dovydo žvaigždę, kuri tapo kančios simboliu.
Nuo 1948 Dovydo žvaigždė vaizduojama Izraelio vėliavoje.