Dózsos sukilimas (Dòžos sukilmas), Vengrijos valstiečių 1514 sukilimas. Kilo dėl pablogėjusios jų ekonominės ir socialinės padėties. 1514 04 16 kardinolui T. Bakóczui sukvietus savanorius į kryžiaus žygį prieš turkus, susidarė apie 100 000 valstiečių kariuomenė. Jos vadu paskirtas per kovas su turkais pasižymėjęs bajoras G. Dózsa (apie 1470–1514). Kryžiaus žygis 1514 05 23 buvo atšauktas, tačiau G. Dózsos kariuomenė, užuot išsiskirsčiusi, sukilo. Pakeliui siaubdama dvarus ji užėmė Aradą, Lippą, Világosą ir apsupo Temesvárą. Čia valstiečius 1514 07 15 sumušė Transilvanijos vaivada ir būsimasis Vengrijos karalius J. Zapojajis; 07 20 G. Dózsa nubaustas mirtimi.
Iki spalio mėn. sukilimas numalšintas. Po Dózsos sukilimo Vengrijos seimas 1514 10–11 galutinai įbaudžiavino valstiečius.