draga, naudojama auksui kasti
dragà (angl. drag), plaukiojantis įrenginys vandens apsemtoms naudingosioms iškasenoms kasti ir perdirbti, bergždžiajai uolienai pilti į sampilus, akvatorijoms gilinti. Būna žemyninės (jomis eksploatuojami apsemti žemyno telkiniai) ir jūrinės (jomis eksploatuojami telkiniai didelių ežerų, jūrų ir vandenynų dugne). Žemyninės dragos montuojamos ant plokščiadugnio pontono, jūrinės – ant kilinių (rečiau plokščiadugnių) savaeigių arba velkamų (ar stumiamų) laivų. Pagal darbo padargą būna siurbiančiosios (darbo padargas – grunto siurblys) ir semiančiosios vienakaušės (darbo padargas – kaušas) bei daugiakaušės (su kaušų grandine). Siurbiančiųjų dragų kasimo gylis 80–4600 metrų, semiančiųjų – 50–1500 metrų. Turi sodrinimo įrenginių, kuriais iškastas gruntas smulkinamas, plaunamas, rūšiuojamas. Išplautos atliekos metamos už borto.
Naudojamos žvyro, aukso, platinos, alavo, titano, brangakmenių, statybinių medžiagų telkiniams eksploatuoti.