drakono kraujas
drakòno kraũjas, raudona derva, gaunama iš agavinių šeimos tikrosios dracenos (Dracaena draco) ir sokotrinės dracenos (Dracaena cinnabari) medžio kamieno. Trapus, bekvapis. Lydosi 70 °C temperatūroje, tirpsta organiniuose tirpikliuose ir acto rūgštyje. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose drakono kraujas paminėtas 1600 ispanų gamtininko Bernabé Cobo. Senovėje buvo naudojami kaip dažai, vaistai, smilkalai, dažnai tebenaudojami ir šiandien. Viduramžiais mėgta magijos ir alchemijos seansų priemonė, 18 a. drakono kraujas buvo naudojamas ir itališkiems smuikams lakuoti. Drakono kraujas pasižymi antioksidacinėmis savybėmis.