Draugystės ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis draugija

Draugỹstės ir kultrinių ryši su ùžsienio šalims draugijà, Lietuvõs draugỹstės ir kultrinių ryši su ùžsienio šalims draugijà, 1956–58 Lietuvõs kultrinių ryši su ùžsieniu draugijà, sovietinės Lietuvos (LSSR) draugija. Veikė 1956–90. Draugijos ištakos –1940 įkurtas SSRS kultūrinių ryšių su užsieniu draugijos Lietuvos skyrius. Priklausė Draugystės ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis sovietinių draugijų sąjungai. Jungė SSRS–Lenkijos, SSRS–Čekoslovakijos, SSRS–Vengrijos ir SSRS–Vokietijos Demokratinės Respublikos draugystės draugijų Lietuvos skyrius, SSRS–Danijos draugijos Lietuvos skyrių, SSRS–Suomijos draugijos Vilniaus ir Kapsuko (dabar Marijampolė) skyrius ir Sovietinių esperantininkų asociacijos respublikinį skyrių. Turėjo Indijos bičiulių, teisininkų, jaunimo ir moterų sekcijas.

Sovietinis saugumas per draugiją kontroliavo gyventojų ryšius su į Lietuvą atvykstančiais užsieniečiais, ypač su Vakarų šalių lietuviais ir buvusiais Lietuvos Respublikos piliečiais. 1986 draugija turėjo 445 pirmines organizacijas, jos veikloje, oficialiais duomenimis, dalyvavo apie 450 000 Lietuvos gyventojų. 1965–79 leido tęstinį leidinį Lietuva šiandien (rusų, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis, kai kurie numeriai – t. p. lietuvių, lenkų ir ispanų kalbomis). Draugijos valdybos prezidiumo pirmininkai: P. Rotomskis, L. Kapočius, R. Petrauskas.