Drohčino plòmbos, netaisyklingos apskritos 8–15 mm skersmens ir 1,5–3 mm storio švininės plokštelės. Pavadintos pagal Drohičino (Lenkija), kurio Pilies kalno papėdėje 1864 M. Ambrażewskis rado pirmąsias plokšteles, vardą. Plokštelių abiejose (kartais vienoje) pusėse įspausti Rusios kunigaikščių ženklai – tamgos (schematiški gyvulių, paukščių ir žmonių atvaizdai, įvairūs geometriniai ženklai ir raidės). M. Ambrażewskis Drohičino plombas perdavė K. Tiškevičiui, kuris 1865 jas aprašė. Plombas tyrinėjo (nuo 19 a. vidurio) įvairių šalių mokslininkai, iš pradžių jos laikytos antspaudais, segamais prie dokumentų (Vilniaus laikinoji archeologijos komisija), muitinės ženklais (K. Zappas), prekių plombomis (Londono archeologinis institutas), talismanais – pagoniškų dievybių simboliais (K. Tiškevičius), asmeniniais ir amatininkų ženklais (A. Kotliarovskis, P. Jefimenko, E. Solovjovas), 14–17 a. vokiečių pirklių prekių ženklais (I. Lučickis), t. p. manyta, kad jos naudotos dokumentų antspaudavimui ir kaip muitinių etiketės (N. Avenarius) bei kita.
Drohičino plombos (Lietuvos nacionalinis muziejus)
Manoma, Drohičino plombos turėjo įvairias funkcijas: jos buvo segamos prie nesvarbių dokumentų, jomis žymėtos prekės ar buvo sutvirtinami vidaus atsiskaitymuose naudotų kreditinių kailinių ir odinių pinigų ryšulėliai. Rasta apie 15 000 plombų iš 32 vietovių (Drohičine – iki 12 000); K. Bołsunowskis (1894) ištyrė 7, V. Derchavko (1996) – 40 plombų skirtingų vaizdelių siužetų. Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomos 36 Drohičino plombos (iš Vilniaus senienų muziejaus).
2243