drožýba, viena seniausių taikomosios dekoratyvinės dailės ir skulptūros technikų. Taikoma nelabai kietoms medžiagoms – medžiui, kaului, ragui, gintarui – apdoroti, kurti drožinius. Naudojami aštrūs įrankiai – kirvukai, grąžtai, peiliai, gremžtukai, kaltai, skaptai, mechaniniai ir elektriniai instrumentai. Pagal pasirinktos medžiagos savybes, dirbinio paskirtį ir raiškos pobūdį drožiama, skaptuojama, gremžiama, skutama, pjaustoma. Paviršius dar gali būti gludinamas, šlifuojamas, suteikiama glotni ar ruplėta faktūra, paryškinama medžiagos tekstūra. Kartais drožyba derinama su tekinimu, raižymu, dažymu, auksavimu, sidabravimu ir kita technika. Drožyba paplitusi nuo seniausių laikų liaudies ir profesionaliojoje dailėje. Drožyba yra pagrindinė lietuvių liaudies medžio skulptūros, dažna taikomojo dekoratyvinio pobūdžio medžio, gintaro dirbinių technika.
3106