drùskė (Salsola), balandinių (Chenopodiaceae) šeimos vienamečių ir daugiamečių žolių, puskrūmių, krūmokšnių arba neaukštų krūmų gentis. Žinoma apie 200 rūšių. Paplitusi Afrikoje, Azijoje, Europoje (Amerikoje ir Australijoje kaip užneštinis augalas). Daugiausia auga pusdykumėse ir dykumose. Lapai sultingi, dažnai baigiasi dygliuku. Žiedai dvilyčiai, išaugę po vieną lapų pažastyse arba susitelkę į varpos ar šluotelės pavidalo žiedynus. Žiedus apdulkina vėjas, retai – vabzdžiai. Prinokus vaisiams iš apyžiedžio lapelių susidaro sparneliai, padedantys vėjui išplatinti vaisius.
trapioji druskė
Daugelio rūšių druskės dykumų ir pusdykumių gyvūnams yra svarbūs pašariniai augalai, jas ėda kupranugariai, avys, ožkos. Kai kurios rūšys – barzdotoji druskė (Salsola barbata), karpotoji druskė (Salsola tuberculatiformis) – nuodingos. Druskės naudojamos uždruskėjusiems dirvožemiams rekultivuoti. Šlaitinė druskė (Salsola collina), trapioji druskė (Salsola tragus) ir kitos rūšys yra įkyrios pasėlių piktžolės (ypač Šiaurės Amerikoje). Richterio druskė (Salsola richteri) – vaistinis augalas. Lietuvoje 3 rūšys. Pajūryje savaime auga smiltyninė druskė (Salsola kali) – sparčiai nykstantis saugomas augalas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą (2021). Šlaitinė druskė ir trapioji druskė – šalyje plintantys užneštiniai augalai, aptinkami ant geležinkelio pylimų, upių pakrantėse, smėlynuose.
smiltyninė druskė
smiltyninė druskė
849